Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
18
rugsėjo
2019

VYDŪNAS

Vilhelmas Storostas – Vydūnas (1868–1953) – filosofas, dramaturgas, rašytojas, Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, lietuvybės puoselėtojas. 1888 m. baigė Ragainės mokytojų seminariją, mokytojavo Kintuose, Tilžėje, vėliau laisvo klausytojo teisėmis studijavo filosofiją, anglų, prancūzų kalbas ir kitus mokslus Greifsvaldo, Halės, Leipcigo ir Berlyno universitetuose. 1895 m. įkūrė Tilžės lietuvių giedotojų draugiją ir 40 m. jai vadovavo. Ant Rambyno kalno rengė dainų šventes, vaidinimus. Domėjosi senąja lietuvių religija, papročiais, istorija, rašė misterijas ir dramas, filosofinius veikalus, daugiausia paremtus panteizmu, indų filosofija. Jaunas susirgo plaučių džiova, tačiau ją išsigydė sveikai maitindamasis, sportuodamas ir tapęs vegetaru. Gyvenimo sunkumus rašytojui padėjo įveikti žmona Klara Fiulhazė ir ištikima jo sielos draugė, Vydūno raštų leidėja bei rėmėja Marta Raišukytė (1874–1933). Rašytojas išleido apie 60 knygų: filosofinių veikalų, dramų, misterijų, vadovėlių, giesmių. Žinomiausios dramos: „Amžina ugnis“, „Probočių šešėliai“, „Pasaulio gaisras“, „Jūrų varpai“, „Vergai ir dykiai“ ir kt. A. Hitlerio laikais Vydūnas buvo kalintas, rašytojo istorinis veikalas „Vokiečių ir lietuvių santykiai per septynis šimtmečius“ buvo uždraustas, dalis tiražo konfiskuota. Nuo 1946 m. Vydūnas gyveno Detmolde, ten 1956 m. mirė ir buvo palaidotas. 1991 m. Vydūno palaikai buvo pargabenti į Lietuvą ir iškilmingai perlaidoti jo gimtajame krašte Šilutės r., Bitėnų kapinaitėse.   


Atgal