Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
18
lapkričio
2019

MOTIEJUS VALANČIUS

Motiejus Valančius (1801–1875) – pirmasis valstietiškos kilmės Žemaičių vyskupas, lietuvių beletristikos ir vaikų literatūros pradininkas, istorikas, švietėjas, blaivybės sąjūdžio iniciatorius, nelegaliosios lietuviškos spaudos oganizatorius. Savo darbų gausa, įvairiapusiškumu, reikšme M. Valančius ryškiai išsiskiria iš kitų XIX a. kultūros ir visuomenės veikėjų, yra žinomas bei aktualus ir dabar. Istoriografinis darbas „Žemaičių vyskupystė“ (T. 1,2, Vilnius, 1848 m.), vaikų literatūros knyga „Vaikų knygelė“ (Tilžė, 1868 m.), beletristinis kūrinys „Palangos Juzė“ (Tilžė, 1869 m.), tautosakos rinkinys „Patarlės žemaičių“ (Tilžė, 1867 m.)  – tai tik dalis M. Valančiaus plunksnai priklausančių ir išliekamąją vertę turinčių leidinių.
Maironio muziejuje saugomas gausus ir įvairus rašytojo rinkinys: pirmieji ir vėlesni knygų leidimai, originalios nuotraukos, vyskupiški laiškai, memorialiniai daiktai ir daug kitų eksponatų. Seniausia M. Valančiaus nuotrauka, saugoma rašytojo rinkinyje, yra daryta apie 1850 m., o portretinė nuotrauka, daryta apie 1868 m., yra su 1868 m. vyskupo dedikacija Didkiemio filijalistui Leonui Skopui. Daugelis rinkinio laiškų ir aplinkraščių rašyti M. Valančiaus sekretorių, tačiau turi originalų M. Valančiaus parašą. Saugomas ir vienas aplinkraštis, rašytas paties vyskupo ranka. Laiškai rašyti lietuvių, lenkų, lotynų kalbomis Varniuose ir Kaune:  seniausias laiškas datuotas 1850 m. rugpjūčio 31 d., o vėliausias parašytas 1871 m. lapkričio 10 d. Adresatai patys įvairiausi. Daugiausia – tikintieji vyskupijos gyventojai, tačiau yra ir personalinių laiškų: Krakių klebonui Juškevičiui, Simonui Pacevičiui į Tauragę, Veliuonos administratoriui Simonui Paškevičiui. Laiškų tikslas bei turinys taip pat labai įvairus: rašoma blaivybės klausimais ar blaivybės metinių proga, dėl baudžiavos panaikinimo manifesto ar kokiu nors administraciniu bažnytiniu reikalu. Trys laiškai yra su vyskupo antspaudu. Kita vertinga rinkinio dalis – M. Valančiui priklausę daiktai: puošnaus darbo sekreteras ir kėdė, lininės staltiesėlės su išsiuvinėtomis vyskupo monogramomis lenkų kalba, medinis drožinėtas padėklas duonai, metalinis indelis grietinėlei ir laikikliai stalo įrankiams.
1864–1875 m. M. Valančius gyveno Kaune. Netoli nuo dabartinio Maironio muziejaus yra ir buvę vyskupo M. Valančiaus namai (pastatas Valančiaus g. 6), Kauno katedra, kuri mena jo žingsnius ir katedros kripta, kurioje atgulė amžino poilsio. Dabar vakariniame Kauno rotušės aikštės kampe, šalia Kauno kunigų seminarijos stovi paminklas Motiejui Valančiui (skulpt. Vladas Žuklys).  Savo testamentiniame rašte tikintiesiems vyskupas rašė: Norėčiau ir numiręs būti jums naudingas ir būsiu, jei, skaitydami tą raštą, išlaikysite perspėjimus, tame padėtus.


Atgal