Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
21
lapkričio
2019

BERN. BRAZDŽIONIO BIBLIOTEKA

Bern. Brazdžionio rinkinyje saugoma 5493 memorialinės bibliotekos knygos. Didžiąją dalį sudaro knygos lietuvių kalba – grožinės literatūros, kalbotyros, literatūros kritikos, religinės, filosofinės, dailės knygos, meno albumai, enciklopedijos, žinynai.  Yra bent trys šimtai knygų užsienio kalbomis.

Tarpukaryje Bern. Brazdžionis turėjo didelę biblioteką, kurią, traukdamasis iš Lietuvos,  paliko savo namelyje Tvirtovės alėjoje (šiuo metu – Taikos pr.) Knygos „gyveno“ didelėje masyvioje spintoje per visą kambario sieną. Deja, grįžęs į savo namelį po pusės šimtmečio, knygų neberado, tačiau knygų spinta išlikusi iki šių dienų...

Pasitraukęs iš Lietuvos, pirmiausiai apsigyveno Austrijoje. Vyko karas, tačiau Brazdžionis jautė poezijos alkį ir rūpinosi, kur įsigyti vokiečių poezijos knygelių. Išlikęs sunkiai įskaitomas Brazdžionio dienoraštis, rašytas Furthofe 1944 metų rugpjūčio – spalio mėn. 1944 metų rugsėjo 10 d. Brazdžionis rašo, kad susipažinęs su vokiečių rašytoju, kuris žadėjęs duoti paskaityti ir net nupirkti vokiečių autorių knygų. Tad Austrijoje jis ima kaupti savo naują biblioteką.

Vokiečių poezija domėjosi ir vėliau,  knygas skaitė atidžiai, kai kuriose jų yra pabraukymų, įrašų. Iš viso yra 141 knyga vokiečių kalba. Bern. Brazdžionis vokiečių poeziją netgi vertė į lietuvių kalbą, išlikęs susirašinėjimas su keliais vokiečių autoriais, jų dedikuotos knygos.
Gyvendamas Amerikoje, jau visiškai laisvai pirko Amerikoje bei kitose valstybėse leidžiamas knygas, taip pat iš katalogų užsisakinėjo ir leidžiamas Lietuvoje. Atsiradus galimybėms, knygas jam siuntė patys lietuvių rašytojai.
Savo knygas žymėjo ekslibrisais ir specialiu spaudu su monograma. Bern. Brazdžionio ekslibrisų yra sukūrę įvairūs dailininkai, tačiau spaustuvėje jis buvo išleidęs tik vieną – dailininko A. Vaičaičio ir jį klijavo į savo bibliotekos knygas. Išlikęs ir knygos skirtukas su Bern. Brazdžionio eilėraščiu „Knygos prašymas“:
Iš Brazdžionio bibliotekos
Aš paskolinta esu
Ir norėčiau greit sugrįžti
Prie knygelių jo visų. <...>   
 
(Primename, kad knygos skirtuką, galite pasiimti sau ar padovanoti draugui...)
 
Tikėtina, jog skirtukus įdėdavo skolindamas savo bibliotekos knygas. Tuo pačiu didžiavosi, jog turi tokią biblioteką, mielai į ją kviesdavo savo svečius:
Sveikinam kiekvieną, kurs čionai įžengia,-
Kurs nebijo dulkių, knygų kurs nevengia.
Amžinai paskolint knygos kurs neprašo,
Prižada grąžint – ant ko ir pasirašo.

Bern. Brazdžionio biblioteka Los Andžele buvo labai didelė, knygos nebetilpo darbo kambaryje – rūsys, poeto vadintas pogrindžiu, taip pat buvo kimšte prikimštas knygų ir spaudos.
Prašau į mano biblioteką
Po pat namu giliai rūsy.
Istorija ten upėm teka –
Prašau į mano biblioteką.

Šiuo eiliuotu tekstu Brazdžionis kvietė į savo biblioteką, kurioje tarp daugybės vertingų knygų yra ir bibliografinių retenybių. 
 

Parengė Bern. Brazdžionio rinkinio skyriaus vedėja Jūratė Ivanauskienė


Atgal