Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
24
rugsėjo
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

Žvilgsnis iš šalies! Pasidalykite nuomone ir Jūs!

Po apsilankymų Maironio lietuvių literatūros muziejuje ir jo padaliniuose jaučiuosi ne tik artimiau susipažinusi su rašytojais bei jų gyvenimu, bet ir jaučiuosi įkvėpta. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kiek atsidavimo ir kūrybos reikalauja muziejininko darbas. Vienas iš puikiausių to pavyzdžių yra miesto centre įsikūrusio Vaikų literatūros muziejaus vedėja Daiva Šarkanauskaitė, kuri išsamiai papasakojo, kaip galima kuo taupiau sukurti tam tikrus ekspozicijos eksponatus, tokius kaip J. Kaupo pasakos „Daktaras Kripštukas pragare“ vartus arba V. Žilinskaitės pasakos „Kelionė į Tandadriką“ scenografinę instaliaciją – kosminį laivą, kuris sudomina ne tik vaikučius, bet ir nuotykių pasiilgusius suaugusiuosius. Vaikų literatūros muziejus nėra skirtas tik vaikams: jis yra skirtas visiems, kurie buvo vaikais. Čia savo mylimų vaikystės pasakų herojus gali atrasti įvairaus amžiaus lankytojas, taip pat šioje stebuklų erdvėje galima tapti pasakų veikėjais.
Salomėjos Nėries memorialinis muziejus žavi net tik tuo, jog čia gyveno viena žymiausių lietuvių poečių, bet ir nuostabia vieta, kuri tiesiog alsuoja gamtos grožiu ir neapsakoma ramybe. Muziejininkė Asta Vileniškytė, aprodydama autorės namus, padėjo suvokti menininko buities išskirtinumą. Viena iš įdomiausių buities detalių buvo langeliai sienoje, kurie apsaugodavo tiek Salomėjos Nėries, tiek jos vyro skulptoriaus Bernardo Bučo kūrybines mūzas. Mat sutuoktiniai, pažvelgę pro langelį, esantį jų darbo kambariuose, nuspręsdavo, ar galima trukdyti vienas kitą. Taip pat šiame muziejuje vyksta ir dailininkų kūrybos plenerai bei įvairūs literatūriniai renginiai.
Įžengus į Vandos ir Balio Sruogų namus-muziejų netikėtai pasijunti iš triukšmingo nūdienos miesto perėjęs į ramų prieškario sodą, kuriame vis dar auga medžiai, menantys rašytoją. Gaivus namų vidus leidžia neskubant įsijausti į ekspoziciją ir aplankyti autentiškus memorialinius kambarius. Muziejaus vedėja Birutė Glaznerienė paklausta, kas labiausiai žavi muziejuje, net nedvejodama atsako: „Mane labiausiai žavi pats Balys Sruoga ir jo neeilinė asmenybė, nemanau, jog dabar būtų galima atrasti panašų menininką kaip jis.“
Juozo Grušo memorialinis muziejus išsaugojo dramaturgo namų aplinką ir dvasią, namuose gausu dramaturgo mėgstamų knygų, išlikusi dalis muzikinių plokštelių kolekcijos. Juozo Grušo valgomasis primena teatro sceną, o už jo stalo sėdėjo daug tuometinių teatro ir kultūros žmonių. Kalbant su muziejaus vedėja Nijole Majeriene ir išgirdus jos nusivylimą, jog tokio lygio autorius nebėra įtrauktas į mokyklinę lietuvių literatūros programą, ir pačiai pasidaro gaila, jog mokyklos metais neteko susipažinti su Juozo Grušo dramaturgija. Ypač išklausius išsamią ekskursiją ir pačiai nejučia pradedant žavėtis kūrėju.
Juozo Tumo-Vaižganto memorialinis butas-muziejus vilioja savo svetingumu. Ir ne veltui, nes toks buvo ir šių namų šeimininkas rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas, kuris, patvinus Nemunui, priimdavo kaimynus ir net jų augintinius pagyventi pas save. Pats Juozas Tumas-Vaižgantas, kuris savo vaizdinga kūryba iki šiol žavi skaitytojus, gyveno labai kuklų gyvenimą, nes pats būdamas labai dosnus, neretai pamiršdavo savo skolininkus. Autoriaus svetainėje pasitinka čiulbančios kanarėlės, kurios tarsi kviečia susipažinti su Vaižganto kūryba, buitimi bei asmenybe.
Maironio lietuvių literatūros muziejus labiausiai sudomina savo istoriniais rūmais ir paties poeto Maironio laikus menančiu sodu. Maironio muziejuje yra ne tik poeto memorialiniai kambariai, bet jame taip pat gausu erdvių, kuriose rengiamos įvairios parodos – nuo Donelaičio iki šiuolaikinių rašytojų ar dailininkų parodų. Tai ne tik muziejus su savo ekspozicijomis, eksponatų saugyklomis, bet ir kultūrinė erdvė, kurioje vyksta daugybė literatūrinių renginių ir ne tik. Žaliuojančiame namų sode, kuriame nuolat skamba paukščių čiulbesys, vyksta edukaciniai užsiėmimai, koncertai bei tradicija tapęs Poezijos pavasario šventės uždarymas.
Labai gaila, jog daug jaunų žmonių neretai abejingai praeina pro muziejų arba net nežino jį esantį jų kaimynystėje. Memorialinis muziejus yra tarsi vartai į praeitį, kuriuos atvėrus ne tik pabėgi nuo šiuolaikinio gyvenimo tempo, technika apaugusios buities, bet taip pat per muziejaus aplinką susipažįsti su kažkada gyvenusio žmogaus asmenybe taip, lyg jis pats tebegyventų čia. Tačiau ir muziejus, saugodamas vertybes, stengiasi prisitaikyti prie šiuolaikinio gyvenimo tempo. Daug įdomios informacijos apie įvairius renginius, ekspozicijas, parodas ir kitus įvykius galima rasti internetiniame tinklalapyje http://maironiomuziejus.lt/.

Parengė VDU Viešosios komunikacijos katedros Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto studentė Viktorija Gedutytė


Aplankėte Maironio lietuvių literatūros muziejų ar jo padalinius? Parašykite mums, ką manote!
Išgirsime kiekvieno lankytojo nuomonę! Norime tobulėti, kad mūsų muziejai visiems būtų kaip antri namai!

Jūsų straipsnelių-atsiliepimų laukiame el. paštu: muziejauskuratore@gmail.com

Visa galerija
Atgal