Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
24
rugsėjo
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

DAR DU NAUJI MAIRONIO SĄSIUVINIAI!

Nauji neskelbtų Maironio tekstų leidinukai „Gyvenime padaryti žingsnį“ ir „Ant aukuro širdį nešiau“ – jau Maironio lietuvių literatūros muziejuje!
Lankytojai gali įsigyti septynis sąsiuvinius iš serijos „Neskelbti Maironio rankraščiai“!

Projekto rėmėjai – LKT ir Aldona Stark (JAV).


„Gyvenime padaryti žingsnį“ – šeštas sąsiuvinis, kuriame publikuojami Maironio neskelbti tekstai. Šį kartą parinkti du pamokslai, pasakyti bažnyčioje per santuokos laiminimą. Įdomu, kad yra išlikęs pačios pirmosios santuokos tekstas, kurį jaunas kunigas J. Maciulevičius pasakė besituokiantiesiems. Matyti, jog daug ruošėsi, jaudinosi, pamokslas parašytas tvarkingai, galbūt net perrašytas. Poetiški palyginimai, prasmingi linkėjimai. Kitas pamokslas, pasakytas praėjus daugiau nei dviem dešimtims metų – 1920-aiais, per sesers Kotrynos Lipčienės vyriausiojo vaiko Mikalojaus ir jo išrinktosios operos solistės Marijos Marcinkevičiūtės sutuoktuves. Šis pamokslas trumpesnis, taip pat labai tvarkingas rankraštis. Abiejuose tekstuose pabrėžiama, jog priesaika prieš Dievą yra labai svarbi, „padarius tą žingsnį, jau nėra grįžimo atgal.“ Muziejaus rinkiniuose tesaugomi tik šie du santuokos laiminimo rankraščiai. Prie jų tinka Maironio mintys „Apie ištvermę“, kurias jis išdėstė 1906 m. kovo 4 d. Kauno kunigų seminarijos auklėtiniams per Rekolekcijų užbaigimą, mokydamas jaunuomenę siekti doros, laikytis kuklumo, saugotis visokių gundymų, vykdyti Dievo valią.
Šie Maironio tekstai ir dabar įdomūs, aktualūs tiek jaunavedžiams, prisiekiantiems bažnyčioje meilę ir ištikimybę, tiek kitiems žmonėms, ieškantiems savojo kelio, trokštantiems suprasti šio pasaulio vertybes.

***

„Ant aukuro širdį nešiau“ – septintas sąsiuvinis, kuriame spausdinami Maironio neskelbti tekstai. Šiame sąsiuvinyje publikuojami ypatingai įdomūs tekstai, susiję asmeniškai su Poeto gyvenimu, jausena, nuoskaudomis. Į juodo kolenkoro viršeliais storą sąsiuvinį Maironis rašė savo paskutinę dramą „Vytautas Karalius“, kuri buvo pastatyta teatre 1930 m. Matyt, kiek vėliau atsivertęs šį sąsiuvinį ir radęs tuščių puslapių, jis pieštuku rašė tekstą, kurį Vaižgantas pavadino eksplikacija. Šis rankraštis yra juodraštinis, subraukytas, o jo turinys labai skausmingas, kai bandoma išlieti nuoskaudą dėl nepasiekto vyskupo titulo. Rašinyje paminima, kad vyskupu, o vėliau arkivyskupu, buvo paskirtas Jurgis Matulaitis – Maironio studentas iš Peterburgo Romos katalikų dvasinės akademijos laikų. Tad publikuojama dalis sveikinimo kalbos, kurią pasakė Maironis, kai arkivyskupas lankėsi Kauno kunigų seminarijoje, o Poetas buvo jos rektorius.
Maironio archyve yra visokių užrašėlių, lapelių, smulkių rankraščių. Šiame sąsiuvinyje pateikiami tokie pavyzdžiai, kaip raštelis studentams su palinkėjimais, nurodymai sau, kaip sveikai gyventi. Atveriama dar viena Poeto pomėgių sritis – sodininkavimas. Jis mėgo darbuotis sode, darže, pats sėti, o vėliau – džiaugtis augalais, vaisiais. Tad domėjosi augalų ligomis ir jų gydymu, gamindavo tirpalus ir jais purkšdavo. Publikuojama keletas tokių Maironio receptų.


Daugiau apie muziejaus leidinius >> Visa galerija
Atgal