Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems

MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS

 

„Požemio rašytojai atgyja skulptoriaus dirbtuvėlėje“*


Ar teko nusileisti į Maironio rūmų rūsius, išgirsti keistus bildesius ir tylias aimanas? Pačius smalsiausius ir drąsiausius kviečiame apsilankyti Maironio lietuvių literatūros muziejaus požemyje. Žinoma, ten neišvysime Maironio sesers Marcelės sandėliuotų daržovių bei seno vyno, negirdėsime ir aimanų, sklindančių iš kalėjimo, tačiau į susitikimą Požemio galerijoje kviečia visų mūsų žinomi ir mylimi rašytojai.
Jauniesiems lankytojams siūlome kūriniuose iš metalo, gipso, medžio naujai atrasti K. Donelaitį, Maironį, Žemaitę, S. Nėrį, S. Gedą, B. Radzevičių, J. Aputį ir kitus rašytojus, įamžintus medaliuose, plaketėse, bareljefuose, skulptūriniuose portretuose, biustuose, statulose... Taip pat Požemio galerijoje eksponuojamos itin retai rodomos S. Nėries, J. Tumo-Vaižganto, Vydūno ir kitų rašytojų pomirtinės kaukės.
Edukacinės programos metu patenkama į nepaprastą kūrybinę erdvę – jaunojo skulptoriaus dirbtuvėlę! Akies krašteliu bus galima žvilgtelėti į tikro skulptoriaus dirbtuvę, susipažinti su jo darbo įrankiais, medžiagomis, sužinoti, kiek trunka kelias nuo medžio iki skulptūros, sužinoti, kodėl skulptoriaus specialybė yra geriausia pasaulyje… Vėliau kiekvienas galės išbandyti rankų miklumą pjaustydami, šildydami ir minkydami modeliną ar liedami medalį iš gipso. Pasitelkę kūrybiškumą, talentą programos dalyviai formuos figūrėles, lipdys literatūros kūrinio įkvėptą skulptūrą ar dailins literatūrinį medalį.


Pažintis su Maironio namais ir kūryba*

 
Edukacinę programą „Pažintis su Maironio namais ir kūryba“ sudaro dvi dalys. Užsiėmimo pradžioje ekskursijų vadovė moksleivius supažindina su Maironio butu: trumpai papasakoja apie kambarių paskirtį, pristato svarbiausius eksponatus. Vėliau kiekvienas vaikas gauna po keletą kortelių su kambariuose esančių eksponatų nuotraukomis. Vaikščiodami po kambarius, moksleiviai mėgina surasti jau matytus, iš vadovės pasakojimo girdėtus ir kortelėse pavaizduotus paveikslus, nuotraukas, baldus, buities daiktus. Suradę eksponatus, vaikai korteles pastato šalia jų.
Antroje užsiėmimo dalyje pradinukai dalyvauja kūrybiniame procese. Vaikams yra išdalinamos kortelės su sukarpytais Maironio eilėraščių tekstų žodžiais. Moksleiviai dėlionės principu iš turimų žodžių kuria savo eilėraščio posmą.
Programos pabaigoje ekskursijų vadovė kartu su moksleiviais vėl keliauja po Maironio butą, tikrina korteles bei pasakoja apie kiekvieno kortelėje pavaizduoto eksponato istoriją, paskirtį, siedama juos su Maironio darbu, pomėgiais, asmenybe. Baigus tikrinti korteles, edukacinės programos dalyviai skaito dėlionės principu sukurtą eilėraščio posmą. Vėliau ekskursijų vadovė perskaito, kokį eilėraštį iš tų pačių žodžių yra sukūręs Maironis.
Iliustruojame pasaką*
 
Programos pradžioje ekskursijų vadovė visiems pristato lietuvių rašytoją Vytautą V. Landsbergį, perskaito jo pasaką „Bulvė generolė“. Vaikai suskirstomi į keturias grupes, kurių kiekviena gauna skirtingą dėlionę. Jų užduotis – sudėti paveiksliukus ir atpažinti jau girdėtos pasakos personažus ar veiksmo scenas, pvz. bulvę generolę vardu Karolina, kopūstą Petrą-Povilą, kopūsto ir bulves vestuves, miegantį kopūstą Jurgį. Vėliau, pasirinkę piešimo techniką, mokiniai patys iliustruoja pasaką. Savo įsivaizduojamus pasakos personažus dalyviai gali piešti guašu, akvarele, spalvotais pieštukais arba kreidelėmis, flomasteriais.


Pirmasis apsilankymas Maironio namuose* 

Ekskursijos po Maironio butą metu specialiai parengtame sąsiuvinyje, kurį gauna kiekvienas lankytojas, mokiniai atlieka užduotis, kurios skatina atidžiau pažvelgti į eksponatus, gilinti savo žinias. Sąsiuvinyje gausu paveikslėlių, nuotraukų, susijusių su Maironio gyvenimu. Apie šią programą rašė Santaros vidurinės mokyklos pradinukai: „Maironio namuose labai malonūs žmonės, todėl blogos nuotaikos ten eiti nederėtų.“
 


Nuo plunksnos iki knygos*

 
Ekskursijų vadovė papasakoja moksleiviams, pasidalinusiems į 4 grupes, kaip iki rašto atsiradimo informacija buvo perduodama įvairiais ženklais, pvz., medžiotojas, išvykdamas palikdavo nubrėžtą strėlę, kad būtų žinoma, į kurią pusę jis išvyko.
Pasiūloma ir moksleiviams pasekti išdėstytomis strėlėmis ir pabūti „medžiotojais“ – surasti ir iš paveikslėlių pirmų raidžių sudėti žodį – gyvūno pavadinimą. Kiekviena grupė seka skirtingų spalvų rodyklėmis. Kadangi dažniausiai moksleiviams patinka toks „skaitymo“ būdas, jiems leidžiama sudėti dar kažkokių kitų žodžių asmeniškai, ir vėliau, pasikeitus vietomis, aiškintis, ką parašė kita grupė.
Sugrįžusiems į savo vietas „medžiotojams“ parodomi paprasti piešinukai, kokie buvo anglimis braižomi ant sienos. Jie spėlioja, kas tuose piešinukuose pavaizduota ir tuo pačiu – kiek ir kokios informacijos galima perduoti neturint jausmus ar veiksmus apibūdinančių žodžių, kai tai, ką reikia perduoti kitiems, galima tik nupiešti.
Vėliau mokinukai supažindinami su pirmaisiais rašto ženklais – „dievų žodžiais“ (egiptietiškais hieroglifais); naudodami tuos hieroglifus su pateiktais kiekvieno hieroglifo atitikmenimis lietuviškoje abėcėlėje, jie bando sudėlioti žodžius, ir vėliau, susikeitę vietomis, bando perskaityti, kuri grupė, kokį žodį sudėjo. Susipažinę su rašto atsiradimo istorija, moksleiviai sprendžia kryžiažodį, aiškinasi, kokios buvo pirmosios rašomosios medžiagos ir priemonės – ieško paslėptų žodžių ir bando paaiškinti, ką reiškia papirusas, pergamentas, kaip su rašymu susijęs molis ar nendrė. Jų atsakymus komentuoja ir papildo ekskursijų vadovė.
Kadangi spausdintų knygų dar nebuvo, žmonės rašė plunksnomis, todėl ir vaikams duodama rašalo bei plunksnų, kad jie pabandytų rašyti šiuo senoviniu metodu, kai kompiuterių ar spaustuvių dar nebuvo. Vėliau mokiniai turi galimybę „nusikelti“ į J. Gutenbergo laikus ir, naudodami iškilius rašto ženklus, patirti spausdinimo sunkumus.


* Visas edukacines programas būtina užsisakyti iš anksto! Tel. nr. 8 37 206842