Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
21
lapkričio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

ŽAIBŲ APŠVIESTI

Vasario 6-osios popietę Maironio lietuvių literatūros muziejus pakvietė į poeto Vlado Baltuškevičiaus sonetų knygos „Žaibų šviesoj“ sutiktuves. Kartu su sonetų autoriumi dalyvavo rašytojai Petras Palilionis ir Aldona Ruseckaitė. Sutiktuvių ceremonija prasidėjo labai teatrališkai. Ją pradėjo garbusis P. Palilionis, rašytojai A. Ruseckaitei buvo paduotos žirklės, iš perkirptos knygų pakuotės juostelės geltonažaliaraudona grakščiai pagaminta kokardėlė į Vlado švarko kišenaitę. Vladas Baltuškevičius, paragintas pabučiuoti sonetų knygą, kaži kaip to išvengė. Įdomiausia, kad jis savo knygą pirmąsyk pamatė tik sutiktuvių ceremonijos pradžioje. A. Ruseckaitė kalbėjo apie degančius pirštus ir plyštančią galvą išvydus savo naują knygą. P. Palilionis dalijo arčiausiai sėdėjusiems popietės dalyviams naująją Vlado knygą „Žaibų šviesoj“, kuri išleista Kauno miesto savivaldybės ir autoriaus laimėtos Jurgio Buitkaus literatūrinės premijos lėšomis. Staiga P. Palilionis paskelbė, kad dovanų karalius mirė ir baigėsi knygų dalijimas...
Knygos sudarytojas P. Palilionis pasakojo apie sonetų knygos „Žaibų šviesoj“ atsiradimą. Prisiminė Vlado namus, kur rankraščių pilna nuo grindų iki lubų arba nuo lubų iki grindų. „Vladui leidus, o poniai Onutei sutinkant...“ buvo nutarta – reikia knygos. Pirmiausia buvo nuspręsta duoti Vladui J. Buitkaus premiją. Būta ir sąlygos – premija skiriama knygai. Pamažu knyga formavosi. Ją reikėjo išleisti gerą ir gražią. „Vladai, ačiū tau, kad leidaisi redaguojamas...“, –  P. Palilionis dėkojo kolegai Vladui. Būta vargo dėl knygos viršelio. Knygos projektą ruošė Laura Inytė. Šis viršelis, kuris puošia sonetų knygą, yra gal septintas ar dešimtas... Ieškota variantų, kad viršelis būtų subtilus. „Malonus vargas su Vladu“, – teigė knygos sudarytojas P. Palilionis. Knyga „Žaibų šviesoj“ – antroji Vlado knyga kietais viršeliais. Pirmoji kietaviršė knyga – eilėraščių rinkinys „Vasaros zenitas“, išėjęs 1979-aisiais.
Poetas Vladas Baltuškevičius sakė, kad jo knygą parėmė Kauno miesto savivaldybė ir Ineza Buitkuvienė. „Jei viskas būtų gerai su ta ranka, tai būtų gerai...“ A. Ruseckaitės paklaustas apie sonetų rašymą, Vladas atsakė, kad sonetus pradėjo rašyti labai anksti. Kaip ir trioletus. Sonetų rašymo griežtos taisyklės, bet poetas sako, kad jam nebuvę sunku. P. Palilionis pastebėjo, jog Vladas leidžia ne knygiūkštes, o knygas... A. Ruseckaitė teiravosi apie memoriumų rašymą, ar dar liko kas nors nenumarintas?.. Ji Vladui perdavė aktorės Olitos Dautartaitės geradienių linkėjimus.
Poetas V. Baltuškevičius prašė dovanoti, kad skaitydamas eilėraščius, neatsistoja. „Bičiuli, Petrai Palilioni... Tu pilnas dangaus malonių...“ Poetas Vladas padovanojo P. Palilioniui rankraštį. Gaila, kad ne Maironio lietuvių literatūros muziejui... Vladas sakė, kad „serga ketureiliais“, rašydamas išdėsto eilėraščius po žodį... „Iš panosės, kad purptelės pulkas putpelaičių – – – – kiek šviežiai įmintų pėdelių, pėdukių, pėdų...“ „Dulkė lietutis dulkė, vai, kiek prigodojai godų...“ „Iš dulkės gimęs, į dulkę grįžtu...“ Tai nuotrupos iš V. Baltuškevičiaus eilėraščių, parašytų prieš 20 metų. Poetas daug skaitė. „Kas neieško, tas neranda. / Be importinių daiktų, tu nebūtum tikras tu...“ „Aš judu, sakai, esu. / Aš mąstau, sakai, esu...“ Gelstelėjęs rankraščių popierius liudija, kad eilėraščiai parašyti seniai, tarybmečiu... Poetas retsykiais ir pats pasakydavo eilėraščių parašymo metus – 1972 metai. Dar skaitė „Dramatišką žiemą“ apie pražydusias žibuoklėles... Labai gražu...
P. Palilionis kreipėsi į gausiai susirinkusius kolegas, gal jie norėtų ką nors pasakyti Vladui ar apie Vladą. LRS Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis džiaugėsi Vlado knyga. Pas Vladą Vidmantas nuvažiuoja su poetu, muziejininku Alfu Pakėnu. Poeto namuose rankraščių šūsnys... Vidmantas stebėjosi fenomenalia Vlado atmintimi. Vladas visada gali pasakyti, kada kas išleido knygą, kur buvo kokia publikacija. Pirmininkas V. Kiaušas-Elmiškis dovanojo Vladui maišelį, kuris skubiai buvo apžiūrėtas... V. Baltuškevičiaus knygos sutiktuvėse nedalyvavo ir nekalbėjo poetas Viktoras Rudžianskas, nes jį pakirto gripas... Vlado bendravardis poetas Vladas Vaitkevičius perskaitė eilėraštį iš naujosios V. Baltuškevičiaus knygos. Poetas Vladas iš Briedžio gatvės norėjo paskaityti memoriumą, skirtą V. V., bet nepasiėmė. Gal V. V. nuvažiuos pas V. B. ir išgirs...
Sutiktuvių ceremonijos dalyvė A. Ruseckaitė papasakojo anekdotišką nutikimą. Vienąsyk užsuko Vladas pas Maironio muziejaus direktorę. Skaitė memoriumą apie mirusį Obamą. Direktorei paskambino P. Palilionis. Pasiteiravo, kas girdėtis? Direktorė sako, tai, va, Obama numirė. Išsigando P. Palilionis išgirdęs tokią žinią. O Obama numirė tik Vlado eilėraštyje. Dar Vladas labai stebėjosi išgirdęs, jog Obamos vardas Barackas... Dabar jis prisipažino tikįs, jog tikrai JAV prezidento toks vardas...
Poetas V. Baltuškevičius teigė, kad mėgsta perfrazuoti šiandieninę ir nešiandieninę spaudą. Jam patinka interpretuoti poetą H. Radauską...
Knygos „Žaibų šviesoj“ sudarytojas P. Palilionis džiaugėsi, kad visas knygos tiražas – Vlado nuosavybė. Dar dovanojo Vladui savo knygą apie Bitutę – „Metai Tamsčiuko atokaitoj“. „Kokia mano Bitutė, o kokia Vlado knyga“, – tarstelėjo. Knygos apie Bitę autorius ramus – knygą Vladas tikrai perskaitys.
Sutiktuvėse dar kalbėjo Vlado sesuo Onutė. Ji dėkojo visiems, ypač – Petrui Palilioniui. „Vladui ši knyga prailgina gyvenimą“. Jos brolis knygos labai laukė, kiekvieną dieną klausė, ar ji išeis, ar sulauks? Onutė sakė, kad yra vienas gražus lietuviškas žodis – ačiū. 
Knygos sutiktuvių ceremonijos pabaigoje A. Ruseckaitė puikiai paskaitė sonetą iš naujosios Vlado knygos. „Tešniokščia, ūžia, dovijas audra! / Stichijų siausmas – pirmapradis skausmas, / Katarsis, gyvastinga elektra. / Skaistesnės žaros bus, skaistesnės aušros. / Išsyk per sprindį ūgtels nusiprausus / Giria. Ir jos žalia partitūra / Bus paukščiams tyras įkvėpimo džiaugsmas. / Švari padangė bus žydra žydra. / Ramybės mano danguje nėra. / Vaivorykščių sparnai, aušra, žara / Ir vėjai keturi, bekraštė jūra, / Žiemiai ir Pietūs, Vakarai, Rytai. / O, audrai įsisiautėjus, daiktai / Žaibų šviesoj nusimeta gipiūrą.“

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkė Albina Protienė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal