Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
30
gegužės
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

VYRĄ METAI PUOŠIA

Šia fraze Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė balandžio 7 dieną pradėjo kauniečio rašytojo ir istoriko Rimanto Marčėno 80-mečio jubiliejui skirtą vakarą. Turbūt pastebėjote paradoksą, kad vyrų jubiliejai yra žymiai dažnesni nei moterų. Nors pagal statistiką moterys gyvena ilgiau ir kiekybinė garbaus amžiaus moterų persvara prieš vyrus yra akivaizdi, bet garbingų jubiliejų paprastai sulaukia tik vyrai. Nieko nepadarysi – taip reikalauja įstatymais neįtvirtintas, bet visagalis geras tonas. Moterų amžiaus skaičiavimo ypatumai tik patvirtina Einšteino reliatyvumo teoriją – laikas yra reliatyvi sąvoka ir priklauso nuo stebėtojų (šiuo atveju vyrų). Taigi, moterų laikas turi savybę lėtėti, kol visiškai sustoja.
Šios taisyklės galioja ir lietuvių rašytojams. Per pastaruosius kelerius metus muziejuje vyko išimtinai vyrų rašytojų jubiliejams skirti renginiai. Eilinis neeilinis vyriškas – Rimanto Marčėno – jubiliejus sutraukė pilną salę norinčių pasveikinti ir pabendrauti su šia kuklia, bet publikos ir kolegų mėgstama asmenybe. Anot A. Ruseckaitės, Rimantą nugyventi metai ne tik puošia, bet kartu yra jam ir Dievo suteiktas džiaugsmas, o ne našta. Iš tikrųjų, R. Marčėnas džiaugtis ir didžiuotis turi kuo. Jis humanitarinių mokslų daktaras, istorinių monografijų autorius ir bendraautoris, populiarus tarp studentų dėstytojas. Kita vertus, 1967 metais jis pradėjo publikuoti savo prozos kūrinius kultūrinėje spaudoje, ir šiuo metu yra išleistos aštuonios R. Marčėno romanų, apysakų ir apsakymų knygos. Natūralu, kad dauguma jo parašytų kūrinių yra istorinės tematikos. Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis vakaro metu teigė, kad R. Marčėno prozai būdingas atsakingas požiūris į Lietuvos istorijos faktus ir savitas marčėniškas stilius – neskubrus, išplėtotas, epiškas pasakojimas, o jo knygos iš skaitytojo reikalauja susikaupimo ir įsiskaitymo. Nenuvertindama šių pasiekimų, A. Ruseckaitė pareiškė mananti, kad vis dėlto didžiausias R. Marčėno gyvenimiškas pasiekimas, jo džiaugsmas ir turtas yra trys nuostabios moterys (beje, renginio metu jos buvo salėje) – žmona Viktorija ir dukros Nomeda bei Rusnė.
Pats jubiliatas ir savo išvaizda, ir kalbomis vakaro metu dar kartą įrodė, kad nugyventi metai jam nėra našta. R. Marčėnui teko išklausyti pagyrimus dėl savo išvaizdos ne tik iš moteriškos lyties atstovių, bet  santūrių komplimentų pažėrė ir sveikintojai vyrai. Jis prisipažino, kad nors gyvenime sukrėtimų ir dramų dievulis nepašykštėjo, bet į viską stengiasi žvelgti pozityviai. Toli gražu dar neišsekęs ir jubiliato kūrybiškumas. Vakaro metu sužinojome, kad jis yra parašęs apie 500 lapų naujo romano, kuris bus turbūt pernelyg autobiografiškas ir nemažai susirinkusių šioje salėje galės atpažinti save. Bet kitaip rašyti jis nemoka. Turbūt man trūksta vaizduotės, – kuklinosi rašytojas. Dvi ištraukas iš šio romano perskaitė ir personalinė Rimanto aktorė (anot A. Ruseckaitės), žinoma Kauno muzikė ir literatė 
Irna Labokė.
Pastovūs renginių Maironio namuose lankytojai žino, kad R. Marčėnas beveik kiekvieno vakaro metu suranda nemažai gerų žodžių jų dalyviams – jis pagarsėjęs džentelmenas ir kalbų sakytojas. Tiesa, kartais tai kiek užtrunka (Nuo pusvalandžio iki 53 minučių, – pajuokavo rašytojas Petras Palilionis). Todėl natūralu, kad pasakyti gerų žodžių ir pasveikinti R. Marčėną išsirikiavo ilgoka eilė, kurią sudarė kolegos rašytojai, Kauno menininkai, buvę bendradarbiai, studentai, artimieji ir draugai. Neužmiršo jubiliato ir Kauno savivaldybė –  už socialinį aktyvumą ir istorijos suvokimą plečiančius kūrinius jam įteiktas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis. Tarp gausių dovanų buvo ir du jubiliato portretai bei plunksnos riterio kalavijas, kurį R. Marčėnui įteikė Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyrius valdybos  pirmininkas Vidas Mačiulis.
Žinoma, oficialiąja dalimi vakaras dar neužsibaigė – muziejaus Angelų rūsyje dar laukė gausios vaišės. Bet šitą renginio dalį R. Marčėno profesinių interesų sritis – istorija – kukliai nutyli.
 

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkas Edmundas Kazlauskas,
nuotraukos Zenono Baltrušio

Visa galerija
Atgal