Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
22
lapkričio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

VISOS SVAJONĖS PILDOSI PER KALĖDAS

2016 m. lapkričio 11 d. Vaikų literatūros muziejuje vyko susitikimas su jauna rašytoja iš Šilutės Igne Zarambaite ir jos debiutinės knygelės „Emilio laiškas“ pristatymas gausiam vaikų būriui. Susitikime dalyvavo literatūrologė Danguolė Šakavičiūtė ir fondo „Švieskime vaikus“ direktorė Jolanta Akambakaitė, Kauno A. Puškino gimnazijos pradinių klasių mokiniai, jų mokytojos.
Tarp gausybės leidžiamų knygų vaikams sunku susiorientuoti ir atsirinkti geriausias, kurias verta perskaityti ir rekomenduoti kitiems. Smagu, kad muziejus turi profesionalių bičiulių, išmanančių vaikų literatūrą ir patariančių muziejininkėms, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Vaikų literatūros specialistė D. Šakavičiūtė primygtinai siūlė perskaityti ir pristatyti dar mažai kam žinomą jaunutę rašytoją ir jos pirmąją knygelę vaikams, kurią išleido Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“ (fondo misija – aprūpinti Lietuvos bibliotekas, mokyklas, darželius geriausiomis lietuvių autorių knygomis vaikams. Steigėjai: Andrius Mamontovas ir Ramūnas Karbauskis.)
Knygelėje pasakojamos istorijos nuotaiką padėjo sukurti nedidelė antrokių vienos pasakojimo scenelės inscenizacija – pelytės Berta ir Goja, žiūrėdamos į liūdną vienišo berniuko veidelį apšviestame lange, šnekasi apie smagumą daryti gerus darbus ir imasi ieškoti pagrindiniam veikėjui bičiulio. Nes berniukas labai vienišas, jau antrąsyk rašė Kalėdų Seneliui laišką su prašymu padovanoti jam draugą. Tik Seneliui daug lengviau padovanoti žaislą, naują telefoną ar net kompiuterį, bet ne gyvą draugą. Pasakos pilnos stebuklų, ko negali įvykdyti Kalėdų senelis, gali susivienijusios pelytės – Berta iš pašto (netyčia perskaičiusi berniuko Emilio laišką ) ir Goja iš pašiūrės.
Pradžioje autorė kreipėsi į vaikus, ar moka saugoti paslaptį, beveik visi pakėlė rankas, – moka. Tada paklausinėjo, ar mėgsta jie rašyti ir gauti popierinius laiškus, kuo jie geresni už elektroninius. Pati papasakojo apie savo susirašinėjimus su draugais, net ypatingą atvejį, kai draugas ne tik papasakojo savo nuotykį, per kurį susiplėšė drabužius, bet į laišką įdėjo ir audinio skiautę – kaip įrodymą, kad nuotykis neišgalvotas (tai padėjo adresatei pačiai įsijausti į tą smagų, bičiulio aprašytą įvykį). Po to rašytoja visiems išdalijo užklijuotus vokus, kuriuose buvo atsakymas, kas geriausias jos draugas. Ir dar – visuose vokuose buvo Ignės adresas Šilutėje, o kiekvienam parašiusiam laišką, įsipareigojo atsakyti.
Vėliau I. Zarambaitė pasakojo, kad jos mylimoje Šilutėje yra senovinis pašto pastatas, įkvėpęs pasirinkti pasakos veiksmo vietą, atsakė į klausimą, kodėl pagrindinio veikėjo vardas yra Emilis (tiesiog toks vardas užgimė iš pat pradžių), kad visi veikėjų vardai – Berta, Goja ir Liudvikėlis – būdingi Mažosios Lietuvos kraštui.
Susitikimo pabaigoje fondo „Švieskime vaikus“ direktorė visiems vaikams padovanojo pristatytąją knygutę, o tiems, kurie atspėjo jos užmintas mįsles, dar ir po antrą. Visi žiūrovai susiraizgė į didžiulę eilę rašytojos autografui gauti, o išeidami į Kalėdinių Svajonių pašto dėžę įmetė savo laiškus Kalėdų Seneliui.

Parengė muziejininkė Vilma Petrikienė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal