Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
29
gegužės
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

VISIŠKAI NAUJA KNYGA IR KELI AUTORIAUS ATSAKYMAI

Almis Grybauskas, poetas, vertėjas, Jotvingių premijos laureatas, 2000 m. apdovanotas PEN klubo diplomu už geriausią metų vertimą (J. Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“), Maironio namuose viešėjo pirmą. Čia jis pristatė šiemet išleistą septintąją poezijos knygą „Toli blizga“.
„Ši knyga kitoniška, raiškiai besiskirianti pastaraisiais metais išleistų poezijos knygų sraute. Stebina kone kiekvienas eilėraštis – reikia didesnio susikaupimo, reikia perprasti autoriaus siūlomą žodžių, minčių, emocijų ar vizijų žaismą, tuos eilėraščius reikia daug kartų skaityti “, – knygą trumpai įvertino ir susirinkusiems pristatė vakaro vedėja, rašytoja Aldona Ruseckaitė. Poetas, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis jai antrindamas teigė, jog, jei sakai: gera, įdomi, intelektuali, tikrai verta dėmesio poezija, tarsi iki galo visko ir nepasakai – keblu apibrėžti...  Nes, tik pradėjęs skaityti, susiduri su Donelaičiu ir su jo būrais, o šalia ne tik Grybauskas, bet ir I. Kantas, T. S. Eliotas, P. Breigelis, J. Aistis  ir kiti...
Keistokai kibus, tačiau savitas ir ironiškas poeto žvilgsnis į pasaulį, pavyzdžiui: Ten kur Žnairiukas špylmonas birbint vamzdį pagavo / ir jam cimbolai smuikas Kubo ėmė pritarti  / Klišis sopagais spardės Pimę nutvėręs / ir ant aslos Kairiukas Tušę smagiai šokdino... / Skriejo darbai ratu mainės orų sezonai / sukos Romintos girioje syveida ir sturlukas... / Nesa „yra laikas metlaikių ir žvaigždynų... / Laikas vyrui jungtis su moterim ir poruotis galvijams. / Pėdos kyla ir leidžiasi. Valgymas ir gėrimas . / Išmatos ir mirtis.“ – rašė T. S. Eliotas // Nugvelbtoji brangvynio plėčka taipgi savo padarė: / moterys atvirai ir nešvankiai garbino gaidį... (Pas Krizą su Eliotu)
Literatūrologės Neringos Butnoriūtės žodžiais, „labai įdomu skaityti tai, ką rašo Almis Grybauskas. Įdomu tyrinėti, lyginti, mąstyti ir „permąstyti“, daug kartų skaityti. Savotiški eilėraščiai – prie jų vis norisi grįžti. Apskritai, knygos „Toli blizga“ tekstai, jei lyginu su ankstyvaisiais, atsiveria nauju rakursu. Itin jautri autoriaus refleksija, išgyvenimų kaita. Daug stilizuotos klasikos bruožų, stilizuotos savos gyvenimo patirties, daug eilėraščių-kaukių, eilėraščių-išpažinčių, kad ir eilėraštis apie Ariogalą – čia tokia įdomi distancija – tarsi žiūrėtum filmą: Statūs skardžiai tavo Ariogala / skradžiai žemę ar kokį galą! Ir dabar kai žiūriu važiuodamas - / ar tai tu? Ar tik vaizdas gelia // už to upės vingio sulėtinto? / Senas filmas ir kadrai liejasi / tarsi primuso melsvos liepsnos / su Dubysos dažais atvėsusiais // O juk būta gaisrinės bokšto / nelygaus akmeninio grindinio / ir Bagdado vagis priblokšdamas / iš ekrano kilimu skrido... (Dubeltas atvirlaiškis nuog Ariogalos).
Ši poezija, anot Butnoriūtės, lyg dialogas, poetas bando pateikti būties vaizdą ir per kultūrinį, ir per savo sielos klodą. Subjektai (Sizifas, Granauskas, Paundas ir kiti personažai) supranta savo būties laikinumą, o poeto vaizduotė viską materializuoja – aplinka suvokiama tarsi gyvas organizmas, tarsi dermės ir  dialogo ieškojimas su Donelaičiu, Eliotu, Kantu, Plaučiūnu, Breigeliu...
Ir dar: vakarui besibaigiant keli Neringos Butnoriūtės klausimai Almiui Grybauskui.
N. B.: Poezijos vakarai – tarsi dialogas. Kaip kilo sumanymas rašyti knygą su tiek apmąstymų ir asociatyvumo? Gal, kad daug skaitote paskaitų apie mūsų kultūrą, kalbą ir literatūrą (A. Grybauskas šiuo metu veda lituanistikos seminarą Brno universitete)?
A. G.: Donelaičio tema – ilgi pokalbiai su Vaidu Šeferiu (V. Šeferis 1999 m. baigė Vilniaus universitetą, vėliau slavistiką Vienos universiteto doktorantūroje. Nuo 2003 m. – lietuvių kalbos dėstytojas Brno T. Masaryko universitete, parašė monografiją apie K. Donelaitį), tie pokalbiai tarsi džiazinės improvizacijos. Tačiau ties Donelaičiu jos nesustojo, o rutuliojosi ir kitomis temomis. Antroji „Toli blizga“ dalis, bijau ir sakyti, susijusi su laibai asmeninėmis vizijomis. Vizijos atsiranda įvairiai – svarbu spėti jas užrašyti, tada dar kažkiek vizijų, literatūriškai apdoroji, ir išeina kažkas panašaus į eilėraštį – vaiduokliai materializuojasi... Bet aš nedrąsus vizionierius – niekad neprilygsiu O. Milašiui…
N. B.: Labai įdomūs eilėraščiai Aisčio tema – „pagautas“ ypatingas Aisčio kūrybos bruožas. Koks santykis su šiuo poetu?
A. G.: Aistis man ­– nepasiekiama viršūnė, ji, ko gero, nebus pasiekta. O tai, ką matote, – tik džiazinės improvizacijos...
N. B.: Ką šiuo metu skaitote?
A. G.: Labai tinkamu metu paklausėte. Ką tik perskaičiau V. Petrausko, puikaus talentingo vertėjo, išverstą katalonų rašytojo Jaume Cabre romaną „Prisipažįstu“. Daugiau nei 700 psl., romanas – upė, 200 personažų! Apmąstymai apie žmogaus būtį, be abejo, tai ir kultūros, ir meno, ir meilės istorija. Pagrindinis klausimas, kurį kelia autorius, – iš kur šiame pasaulyje atsiranda blogis. Į tokį klausimą atsakyti neįmanoma, juolab, kad dauguma iš šių personažų neigia Dievo buvimą. Manau, jei neigi Dievo buvimą, negali atsakyti į klausimą, kas yra blogis…
Ir visai vakarui besibaigiant senas geras A. Grybausko jaunų dienų draugas, poetas Algimantas Mikuta palinkėjo svečiui smalsių, neabejingų skaitytojų, įdomių recenzentų bei recenzenčių. Anot A. Mikutos,  Almis – rimtas Donelaičio pašnekovas, visai nesvarbu, kad tas pokalbis užsimezgė galbūt kažkokioje kavinėje. Svarbu, kad poetas kalbasi ir ginčijasi su autoritetais, tokiais kaip Donelaitis…
 
Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus vedėja Virginija Markauskienė,
nuotraukos Zenono Baltrušio
Visa galerija
Atgal