Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
21
lapkričio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

VILTIES INJEKCIJA ALGIRDO VERBOS LIŪDESIUI

Praeitą ketvirtadienį, spalio 19-ąją, J. Tumo-Vaižganto memorialiniame bute-muziejuje vyko poeto Algirdo Verbos kūrybos skaitymai ir atsiminimų knygos „Pilkoji Algirdo Verbos žvaigždė“ pristatymas. Algirdo eilėraščius skaitė nuo jaunystės laikų šį poetą pamėgęs aktorius Petras Venslovas, o atsiminimų fragmentus pateikė aktorė Liucija Zorūbaitė. Renginyje dalyvavo dainininkė Ilona Papečkytė, kuri atliko savo kūrybos dainas pagal Jono Aisčio ir Henriko Radausko tekstus.
A. Verba buvo gėlas, skaudus, eilėraščiais save plakęs, naują kvėpavimą ir žodžio spalvas dabartinei lietuvių poezijai davęs kūrėjas. Poetas grynuolis. Pasak jo bičiulio Valdo Kukulo, kuris apie Verbą parašė tokius pat gėlus ir skaudžius, bet tikroviškus atsiminimus, jis „buvo per daug laimingas poetas, kad būtų laimingas žmogus“. Panašiai apie rusų lyriką Sergejų Jeseniną yra rašęs jo bičiulis Anatolijus Mariengofas, pagarsėjusios knygos „Romanas be šmeižto“ autorius: „Nežinau, ką Jeseninas dažniau darė: gyvenimą vertė eilėraščiais, ar eilėraščius gyvenimu.“
Daug kam žinoma, kad Verba buvo poetas, be jokių išlygų atsidavęs kūrybai. Tarsi be perstojo gesindamas gyvybę savyje, perduodavo ją savo eilėraščiams – vienatiniam užgyventam turtui. Gal tik alkoholis buvo savotiškas konkurentas, ugnį gesinęs vien ugnimi. Dviguba liepsna – gal todėl taip anksti poetas sudegė paties išaugintame „ugnies ūgyje“ ir net negrįžtelėdamas išėjo į tas „verdančias žaras“. Nesulaukęs nė penkiasdešimt devynerių. Lygiai kaip ir Paulius Širvys...
       A. Verba debiutavo 1977 metais eilėraščių knyga „Pakelės žalumos“. Vėliau išleido dar du eilėraščių rinkinius: „Aprišu obelį“ ir „Ugnies ūgis“, kurie jį išgarsino kaip tikrą, savito stiliaus poetą. Tuo metu viena po kitos pasipylė premijos, jo pavardės prisipildė visa literatūrinė spauda, anot V. Kukulo, A. Verba „tapo vienokiu ar kitokiu argumentu, savotiška emblema literatūrinėse diskusijose“. 1990 metais pasirodė jo kūrybos rinktinė „Pilkoji žvaigždė“. Dar po šešių metų buvo išleista bene stipriausia poeto knyga „Orkestro duobė“ (1996). Praėjus metams po mirties pasirodė Valdo Kukulo sudaryta A. Verbos eilėraščių knyga „Plaštakės pleška“ (2001).
      

Parengė J. Tumo-Vaižganto memorialinio buto-muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas

Visa galerija
Atgal