Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
20
spalio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

VALANDA KNYGAI IR 5 MINUTĖS JOS AUTORIUI

„Kas įkvėpė jus parašyti šį romaną?“ „Kuo ši knyga yra kitokia nei jūsų ankstesni darbai?“ „Ar kūrinyje analizuojamos šiandienos skaitytojui aktualios problemos?“ – nė vienas iš šių klausimų nenuskambėjo pristatant naują Gasparo Aleksos romaną „Šventojo Akiplėšos medžioklė“. Kaip taip gali būti – natūralus klausimas, o atsakymas irgi paprastas: autorius savo knygos pristatymui psirinko turbūt patį sąžiningiausią būdą – pačios knygos skaitymą. Jokių diskusijų su literatūrologais ar kolegomis rašytojais, vien dėmesys pačios knygos tekstams, o juk ji ir yra svarbiausia. Jeigu prieš renginį kas ir nespėjo įsigyti knygos, tai po jo eilutėn stojo, o vėliau autografo prašė, turbūt visi. Kitaip tariant, knygos pristatymas virto šaunia reklamine kampanija, sudėliota iš atskirų etiudų.

Kaip vis dėlto viskas atrodė? Lygiai 13:00 buvo paliesti pirmieji pianino klavišai. Kompozitorės Snieguolės Dikčiūtės rankomis pradėtas renginys iškart patraukė dėmesį ir nė akimirkai jo nebepaleido. Išdrįsusių vėluoti nebuvo, o jeigu ir buvo – niekas jų nepastebėjo ir nepaliko laisvos vietos, salė buvo pilna. Dar nenutilus pirmajam muzikiniam kūriniui, į salę įžengė rimtai nusiteikusi trijulė: knygos autorius G. Aleksa, aktoriai Olita Dautartaitė ir Darius Rakauskas. Uždegę žvakes susėdo prie stalo ir ėmėsi vakaro misijos – pristatyti tikrais faktais, dienoraščiais ir atsiminimais paremtą romaną apie žymų kunigą Juozą Zdebskį.

Aktorių ir autoriaus trio skaitė knygos ištraukas vis pasikeisdami vaidmenimis. Pagrindinio veikėjo – J. Zdebskio – kalba skambėjo ir G. Aleksos ir D. Rakausko balsu. Kiekvienas skyrius būdavo nutraukiamas ramiu gongo skambesiu ir taip pradedamas naujas, kiekvienąkart vis kitoks, epizodas. Įdomu tai, kad tokiu paprastu būdu knyga buvo pristatyta labai įvairiapusiškai – atsiskleidė daugybė joje gvildenamų temų, veikėjų charakterių, problemų ir keliamų klausimų. „Jeigu pasaulyje gali būti tokių kunigų, kaip tu, tai kaip jame gali nebūti Dievo?“ – vienos romano veikėjos žodžiai buvo ištarti O. Dautartaitės lūpomis.

Skaitovams baigus savo „misiją“ darkart suskambo pianinas, o autorius su aktoriais išlydėtas aplodismentais. Didelėms kalboms, kaip renginio pradžioje, taip ir pabaigoje, nebuvo skirta laiko, tačiau autorius neišvengė ir sveikinimo kalbų, skirtų ne tik naujam romanui, bet ir jo paties 70-mečiui. Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Kiaušas pagalbon pasikvietęs muziejaus direktorę, rašytoją Aldoną Ruseckaitę, užrišo jubiliatui tradicinę, austą juostą. Netikėtu šventės akcentu tapo įteikti net du medaliai: Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šliažas rašytojui G. Aleksai  ir fotografui Zenonui Baltrušiui įteikė Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvarinius medalius, dėkodamas už jų darbus Kauno kultūrai.

Žinoma, dar daugybė linkėjimų buvo pasakyti prie vaišių stalo ar autoriui dalijant autografus. A. Ruseckaitė juokaudama patarė rašytojui imtis romano apie Maironį, o visi susirinkusieji negailėjo šypsenų ir gražių atsiliepimų. Klausinėti apie knygą niekam ir nebesinorėjo, visiems tapo aišku, kuo užsiimti grįžus namo – versti dar ir dar vieną puslapį.

 

Parengė Ekskursijų vadovė Eglė Urmanavičiūtė.
Nuotraukos Zenono Baltrušio.

Visa galerija
Atgal