Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
15
gruodžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

VAKARO KALTININKĖS – DVI KNYGOS

Poeto, vertėjo, eseisto Algimanto Mikutos vakaro Maironio svetainėje kaltininkės – dvi knygos. Vertimų knyga „Poetų pasjansas“ ir poeto prisiminimų bei apmąstymų knyga „Mėnulio peilis“. Knygų sutiktuvėse dalyvavo rašytojai A. Mikuta, Danielius Mušinskas, literatūrologas ir leidėjas Vilius Gužauskis, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, aktorius Dainius Svobonas. Vakaro vedėja – rašytoja, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė.
Vakaro pradžioje skambėjo Giedriaus Kuprevičiaus muzika. A. Mikuta dėkojo tiems, kurie tokią niūrią pavakarę susirinko Maironio svetainėn. Poetas šmaikštavo, kad daug ką traukia Maironio svetainė, o ne jis... Poezijos vertimų knygoje „Poetų pasjansas“ svarbiausia buvo atranka. Eilėraščiai versti 40 metų. Atrinkti buvo labai sunku. Be atrankos knyga būtų tokia stora kaip J. Juškaičio... Mintis sudaryti tokią knygą atsirado prieš septyniasdešimtmetį. A. Mikuta prisipažino, kad atrinko tuos autorius, kurie žinomi arba asmeniškai pažįstami. Daugelis autorių – savotiški mokytojai. Būta daug pagalvojimų dėl knygos pavadinimo. Vertėjas galvojo gal pusę metų. Atrodė, kad nekoks pavadinimas, kaip čia gali būti pasjansas... Bet vėliau pasirodė, kad jis labiausiai vykęs... Knygos „Poetų pasjansas“ vertėjo pratarmėje, anot A. Mikutos, viskas pasakyta. Knyga neturi nei redaktoriaus, nei korektoriaus. Liko šiek tiek klaidelių. Vertėjas dovanojo vakaro dalyviams savo vertimų knygą.
Aktorius D. Svobonas grakščiai skaitė Algimanto vertimus, dėliojo pasjansą su tūzais... Po to vėl muzikinis intarpėlis. Autorius, vertėjas, aktorius, kompozitorius. Ir patiri didelį malonumą...Tai pastebėjo ir įvardijo A. Ruseckaitė.
Rašytoja A. Ruseckaitė piktinosi, kad A. Mikuta labai mėgsta šnekėti apie senatvę. Anot jos, net Seime Algimantui neleistų vesti pirmojo posėdžio, tai kokia čia senatvė?
Iš kitos A. Mikutos knygos „Mėnulio peilis“ A. Ruseckaitė pirmiausia paskaitė iš 241-ojo puslapio. Tarsi koks nors Purpliškio meras aš turiu tris visuomeninius patarėjus. Pirmasis įkyriai kartoja: narstyk save, analizuok prigimtį, kniskis į gylį, pasąmonę, bandyk suvokti, iš kur atsiranda vienas ar kitas požiūris, kas valdo tavo emocijas ir mintis. Antrasis skatina studijuoti pasaulį, aprėpti senovę ir dabartį, mokslingai narplioti reiškinius bei įvykius, ieškoti jų priežasčių, aiškinti jas nesuprantantiems, nuolat šviestis ir šviesti kitus. O trečiasis patarėjas siūlo vengti bet kokio racionalumo, gyventi ir elgtis nevaržomai, kliautis vien jausmais ir vien jausmus transliuoti į aplinką. Purpliškio meras algų patarėjams nemoka, tad galiu jų ir neklausyti.
Rašytoja A. Ruseckaitė kalbėjo, kad knygoje visko yra. Vaikystės šilti prisiminimai, mintys apie perskaitytas knygas, pamatytus filmus... Labai juokinga istorija apie Salantų kunigėlį, kuris skubėjo į medžioklę. Giedodavo patyliukais, nes jam garsiau užtraukus „aleliuja“ šventoriuje atsiliepdavo skalikai.
Rašytojas, buvęs „Metų“ redaktorius D. Mušinskas žavėjosi renginiu, sakė, kad Vilniuje nėra tokių gražių menių... Danielius teigė, kad Algimantas Mikuta yra Žemaitijos dovana Kaunui. Gyrė nepaprastą Algimanto darbštumą. Dirbdamas „Metų“ redaktoriumi žinojo, kad gavęs iš Mikutos publikaciją, gali turėti laisvadienį, nieko ten nereiks taisyti. A. Mikuta nustebino knyga „Kompostas“, jis yra atradęs savo vietą toj atsiminimų nišoj. Knygoje „Mėnulio peilis“ pasakojimas kaip nesibaigiančios upės tekėjimas...D. Mušinskas stebėjosi Algimanto valia, patirtimi... Jis prisiminė, kad 1968-aisiais buvo parašęs apie A. Mikutos knygą „Paukščių žemė...“ Algimantas Danielių pavadino poetu, pasivertusiu prozininku.
Knygoje „Mėnulio peilis“ visko daug – rašoma apie P. Širvį, J. Ivanauskaitę, V. Žvirdauską, V. Petkevičių, Š. Kalmanovičių, V. Šinkariuką, S. Gedą. Vytautas Petkevičius išsivedė į aną pasaulį Sigitą Gedą. Petkevičius mirė trečiadienį, o Sigitas penktadienį. Jie buvo antipodai, principiniai priešininkai, kritikavo ir niekino vienas kitą, nors vis atsirasdavo šalimais, abu buvo ne tik Rašytojų sąjungos, bet ir Sąjūdžio tarybos nariai, abu rėžė kalbas mitinguose, manau, kad Gedą tauta iš mitingų ir įsiminė, nes kaip rašytojas jis domino tik meno žmones. Gal ir ne visi su tuo sutiks, bet aš manau, jog jis buvo filologinis poetas. Tiesa, modernus, ne akademinis.
Rašytojas A. Mikuta sakė, kad jis parašė apie tuos, apie kuriuos niekas nieko neparašys. Nenorėjau, kad visai nueitų į praeitį. Knyga „Mėnulio peilis“ gimusi iš užrašų. A. Mikuta datų nefiksuoja, tik užsirašo šį tą. Užsirašo tai, ką bijo užmiršti. Rašo tai, kas jam pačiam įdomu. A. Mikuta kalbėjo apie mokslingas recenzijas, kurios nieko nepasako, tik erudiciją demonstruoja... Prisipažino, kad anūkai neperskaitė jo anksčiau išleistos knygos „Kompostas“, nes ji labai stora...
Leidėjas V. Gužauskis gyrė knygą „Mėnulio peilis“, nes ji labai graži. A. Mikutos išsilavinimas technikinis, o geba rašyti apie viską – ekonomiką, politiką. Amplitudė labai plati. Ši knyga – tai išminties, citatų, istorijų, sapnų enciklopedija.V. Gužauskis kalbėjo apie likusias klaideles, pavardžių rodyklę, šriftą, dėkojo Algimantui, kad leidyklai „Homo liber“ leido išleisti šią knygą.
Kompozitorius G. Kuprevičius sakė, kad A. Mikuta yra didelis muzikų bičiulis, jo poezija labai muzikali. Su Algimantu suvedė vokalinis ciklas „Giesmės algoritmai“, sukurtas 1978 m. Kompozitorius dar kalbėjo apie elektroninės muzikos grupę „Argo“, taip pat apie muziką, kurioje nėra muzikos, apie 1980-ųjų vasario 16-osios koncertą...
Vakaro pabaigoje būta daug sveikinimų ir gėlių.

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkė Albina Protienė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal