Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
24
balandžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

VAIŽGANTO MUZIEJAUS SVEČIAS – JERONIMAS BRAZAITIS

Juozo Tumo-Vaižganto muziejuje svečiavosi nepranokstamo XX a. airių literatūros klasiko Džeimso Džoiso (1882–1941) kūrinių vertėjas į lietuvių kalbą Jeronimas Brazaitis. Šio rašytojo kūryba ir asmenybe jis susidomėjo dar jaunystėje, prieš 40 metų. Tuomet net negalvojo, kad kada nors prakalbins lietuviškai patį garsiausią ir sudėtingiausią Džoiso kūrinį „Ulisas“. „Tai knyga, už kurią mes visi esame dėkingi ir kurios nė vienam iš mūsų nelemta išvengti“, – apie „Ulisą“ yra rašęs kitas garsus menininkas – poetas Tomas Stearnsas Eliotas.
Iš tikrųjų – šios knygos nebuvo lemta išvengti ir Jeronimui Brazaičiui, įsimylėjusiam Džoiso kūrybą nuo to karto, kai perskaitė pirmuosius jo apsakymus iš knygos „Dubliniečiai“, kuri pirmą kartą anglų kalba pasirodė 1914 metais. Vėliau į akiratį pateko romanai „Menininko jaunų dienų portretas“ ir „Ulisas“, kurį, anot jo paties, puslapį po puslapio, skyrių po skyriaus pradėjo versti į lietuvių kalbą.
Vaižganto muziejuje susibūrusiems Džoiso gerbėjams Jeronimas Brazaitis pasakojo apie „Uliso“ vertimo ypatumus, aiškino knygos schemą (pagal Džoiso kūrybos tyrinėtoją Stuartą Gilbertą): knygą sudaro 18 skyrių, kurie turi savo veiksmo vietą, valandą, spalvą ir simbolius. Pasak vertėjo, „Ulisas“ – universalus, daugiasluoksnis, be galo sudėtingas kūrinys. Skaityti jį būtų lengviau, susipažinus su pirmuoju Džoiso romanu „Menininko jaunų dienų portretas“, nes tarp šių dviejų knygų yra daug sąsajų. „Ulise“ Džoisas atskleidžia pagrindinius savo laikų žmogaus fizinio, dvasinio, moralinio bei religinio gyvenimo aspektus, savotiškai atkartodamas ir mėgdžiodamas, parodijuodamas Homero poemos „Odisėja“ herojų paveikslus.
J. Brazaičio klausyti nebuvo lengva – reikėjo labai susikaupti. Kaip ir skaitant šią pasaulinio garso ir nepraeinančios literatūrinės šlovės knygą. Bet tas pasakojimas daugelį „užkabino“, sužadindamas susidomėjimą šiuo airių rašytoju ir jo pasaulinės reikšmės šedevru „Ulisas“, kurį 2005 metais išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Vertėjui talkino ir labai daug padėjo rengiant komentarus šios leidyklos vyr. redaktorius Saulius Repečka.

Parengė J. Tumo-Vaižganto memorialinio buto-muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas

Visa galerija
Atgal