Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
23
liepos
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

VAIKINAS IŠ NEMEIKŠČIŲ

Trečiadienį, spalio 15 dieną Maironio namuose buvo minimas garsaus išeivių rašytojo Alfonso Nykos-Niliūno 95-asis jubiliejus. Renginys vyko salėje, tarp pagrindinio namų šeimininko – Maironio – baldų ir daiktų, tarsi lydimas garsiojo poeto, žvelgiančio iš portreto, palaiminimo. Salė prisirinko pilnutėlė žiūrovų ir klausytojų, kas puikiau už bet kokią statistiką iliustruoja, kad toli nuo tėvynės gyvenusių išeivijos rašytojų kūryba grįžo ne tik į Lietuvą, į archyvus, bet rado kelią ir į žmonių širdis.
Jaudulingą šurmulį nutildė pasigirdę muzikos garsai – Valstybinis Vilniaus kvartetas ėmė griežti Mocartą, kuris yra mylimiausias A. Nykos-Niliūno kompozitorius. Nuostabi muzika paskatino visus suklusti, susikaupti ir pakilti virš kasdienybės...
Renginio svečiais rūpinosi ir pristatomąjį žodį tarė Išeivių literatūros skyriaus vedėja dr. V. Paplauskienė. Ji štai jau 20 metų bendrauja su talentinguoju poetu, tebegyvenančiu Baltimorėje, JAV. Naudodamasi iš paties A. Nykos-Niliūno gauta medžiaga, ji parengė poetui skirtą parodą „Laisvė būti savimi“, kurią prieš renginį buvo galima apžiūrėti. Parodos „deimantu“ V. Paplauskienė pavadino „Praradimo simfonijų“ maketą, parengtą paties poeto Vokietijoje: sukarpyti popieriaus lapai, pagamintas viršelis... Lyginant šį maketą su vėliau išleista knyga (1947 m. gavusia BALF‘o premiją) – joje daug pakeitimų, taisymų, tad muziejuje saugomas rankraštinis variantas yra išties unikalus. Trumpai „perbėgdama“ muziejaus fonduose saugomą A. Nykos-Niliūno archyvą, V. Paplauskienė paminėjo gausų jo epistolinį palikimą, nuotraukas, vertimus, naujai iš Utenos rajone gyvenančių giminaičių gautą pirmąją A. Nykos-Niliūno, tuomet dar A. Čipkaus, memorialinę biblioteką (beje, giminaičiai nepatingėjo atvykti ir į Kaune vykusį renginį). Cituodama jo laišką režisieriui J. Blekaičiui, V. Paplauskienė leido išgirsti Nykos samprotavimus apie bandymus grąžinti tvarką dvasioje, įpratimą gyventi iliuzijomis, kurios kartais geresnės už tikrovę ir geriausią dalyką pasaulyje – laisvę. Laisvę būti savimi...
Poeto privačiai, proziškai laiške išreikštus samprotavimus apie gyvenimą ir pasaulio sampratą papildė Kauno valstybinio dramos teatro aktoriaus P. Venslovo skaitoma jo poezija, kurioje tos pačios mintys skleidžiasi kitame, tobulesniame kontekste, naudojant kitas išraiškos priemones. Prie skaitomos poezijos su Haidno kūryba prisijungęs kvartetas sukūrė nepakartojamą žodžio ir muzikos sintezę.
Moksliniu  aspektu aptarti Nykos kūrybą ir panagrinėti jo išraiškos priemones V. Paplauskienė pakvietė iš JAV atvykusią prof. V. Skrupskelytę. Profesorė kalbėjo apie išleistus A. Nykos-Niliūno dienoraščius, interpretavo atskiras jų dalis, analizavo jo kitakalbių žodžių gausą bei tinkamai parinktą vartojimą. Kalbėjo apie Nykos-Niliūno gebėjimą cituojant kito poeto eilutę originalo kalba perteikti ne tik parašytus žodžius, bet ir visą kontekstą. Gausus būrys rašytojų, muzikų, dailininkų, minimų rašytojo dienoraščiuose, taip pat surašyti originalo kalba, kas rodo ir paties Nykos erudiciją bei sugebėjimą varijuoti mažiausiai 3 kalbomis, neskaitant gimtosios. Savo rašymo stiliumi ir kūryba, anot profesorės, A. Nyka-Niliūnas gražiai įsilieja į Europos kultūrinę erdvę ir puikiai joje pritampa. Bet net ir esant tikru europiečiu, A. Nykai-Niliūnui svarbiausia vieta, žemės centru išlieka jo gimtieji Nemeikščiai.
Po išsamaus V. Skrupskelytės pranešimo tribūnoje pasirodė režisierius G. Padegimas, prabilęs apie bendrystę tarp kūrėjo ir skaitytojo bei užėmęs skaitytojo vaidmenį. Jis papasakojo apie savo pirmąją pažintį su garsiaisiais Nykos „Dienoraščiais“, kuriuos pradėjo skaityti laukdamas iš Vakarų atvykstančių muitinėse užstrigusių bičiulių ir jiems atvykus nustebo, kaip nepastebimai su „Dienoraščiais“ rankose pralėkusios net 7 valandos. Režisierius teigė pavydintis tiems, kuriems poeto „Dienoraščių“ dar neteko skaityti, nes jų tas didysis malonumas dar tik laukiantis. Pasvarstė ir apie gyvenimo paradoksus – nuolat savo kūryboje apie būties trapumą, netvarumą, išnykimą rašęs A. Nyka-Niliūnas tebėra gyvas ir sveikas, nors pats pasaulis nuo 1919-ųjų jo gimimo metų pasikeitė nemažai... Keletą žodžių tarė ir vertėjas K. Hell, vertęs A. Nykos-Niliūno bei kitų lietuvių autorių kūrybą į vokiečių kalbą.
Pasigirdusi muzika tarsi sujungė  kalbėtojų pasisakymus ir paliko klausytojams laiko pagalvoti, kokį gi Nyką jie norėtų patys matyti ir priimti.

Parengė Išeivių literatūros skyriaus muziejininkė Jurgita Davidavičiūtė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal