Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
23
rugsėjo
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

V. MAČERNIO ATMINIMO VAKARAS

Vytautas Mačernis – fenomenalus vardas. Karalių gėlė iš Žemaitijos pelkių, anot literatūros tyrinėtojos Viktorijos Daujotytės. Jauniausias lietuvių literatūros klasikas. Rugsėjo paskutinę dieną Maironio lietuvių literatūros muziejus kvietė į poeto Vytauto Mačernio atminimo vakarą. Vakare dalyvavo humanitarinių mokslų daktaras Manfredas Žvirgždas, aktorius Saulius Čiučelis, pianistas Darius Kudirka, atminimo renginį vedė muziejaus direktorė, rašytoja, didelė V. Mačernio gerbėja Aldona Ruseckaitė. Ji džiaugėsi, kad mūsų muziejuje didžiausias V. Mačernio archyvas. Muziejus įgijęs poeto sužadėtinės Bronės Vildžiūnaitės pasitikėjimą, kuri tebesaugo Vytauto laiškus. Bronė Vildžiūnaitė niekada nėra davusi interviu apie Vytautą. Kai buvo leidžiamos V. Mačernio knygos, ji leido naudotis turimais archyvais, leido spausdinti Vytauto jai rašytus laiškus. Maironio muziejui Bronė Vildžiūnaitė yra perdavusi ypatingų eksponatų – Vytauto studijų knygelę, graikų, lotynų  žodynėlius, Literatūrinį dienoraštį. Prieš penkerius metus muziejui ji padovanojo du poeto rankšluostėlius, šatrijiečių vyšnių spalvos aksominę kepurėlę, margą šilkinį kaklaraištį. Taip pat tris mažuliukus žodynėlius, nes Vytautas buvo labai gabus kalboms, mokėjo anglų, prancūzų, vokiečių, troško išmokti ir daugiau. Tai anglų-rusų, rusų-anglų, prancūzų-anglų žodynėliai. Labai vertingas eksponatas, pasiekęs mus prieš penkerius metus, Sedos vidurinės mokyklos antros klasės mokinio Vytauto Mačernio 1932–1933 mokslo metų dienynas. Kiti labai vertingi eksponatai – V. Mačernio rašinys „Lietuvių naujosios lyrikos motyvai“, vokiečių filosofo N. Hartmano knygos „Etika“ vertimas, eilėraščių „O mylimoji, mano slaptas ilgesys“, „Kai ašen kartą po ilgų kelionės metų...“, „Po miliono metų, gal daugiau...“
Maironio lietuvių literatūros muziejuje parengta paroda „Jaunųjų talentų likimai. XX a. vidurys“, skirta V. Mačerniui. Joje lankytojai galėjo apžiūrėti poeto rankraščius, daiktelius, fotografijas, knygas...
M. Žvirgždas kalbėjo apie jauniausią, talentingiausią, labai anksti subrendusį poetą.  Vytautas garsėjo turįs aiškiaregio galių. „Aš buvau visada per daug rimtas, / Man patiko tik vandenys gilūs...“, – rašė poetas viename iš sonetų. Literatūros tyrinėtojas kalbėjo apie ypatingą V. Mačernio poetinį talentą, dideles literatūrines ambicijas. Taip pat apie žemaitiškumą, šiaurietiškumą, kurie padeda geriau suvokti estetinius V. Mačernio orientyrus. Gimė vienkiemyje, berniukui stigo motiniškos meilės, bet juo labai rūpinosi senolė iš motinos pusės. Jos paveikslas iškyla „Vizijose.“ Mačernių buvo gausi šeimyna – septyni vaikai, visi bemoksliai, bet Vytautą leido mokytis. Baigęs  Sedos progimnaziją Vytautas įstojo į Telšių M. Valančiaus gimnaziją. Buvo pamaldus, gilinosi į egzistencinius klausimus. Vėliau pasirinko anglų kalbos ir literatūros studijas Vytauto Didžiojo universitete, nors gimnazijos atestate anglų kalbos žinios įvertintos patenkinamai. V. Mačernį žavėjo anglų kultūros konservatizmas.
1939–1942 metais V. Mačernis rašė „Vizijas“. Poetas H. Nagys stebėjosi, kaip tokiu baisiu, dramatišku metu galima rašyti poeziją. Vytautas sakęs, kad reikia viską užmiršti ir rašyti, būti tik savo pasaulyje...
Literatūrologas M. Žvirgždas kalbėjo apie V. Mačernio persikėlimą iš Kauno į Vilnių. Čia jis Vilniaus universitete studijavo filosofiją, dalyvavo studentiškų draugijų veikloje. Jį žavėjo Vilnius, net įsidarbino senamiesčio gidu. V. Mačernį viliojo „Šatrijos“ veikla, lankėsi bohemiškuose studentų susibūrimuose. Filosofas V. Sezemanas skatino Vytautą domėtis egzistencializmu.
1943 metais Vilniaus universitetas uždaromas ir V. Mačernis, kuriam buvo telikę tik išlaikyti baigiamuosius egzaminus, grįžo į tėviškę. V. Mačernio mūza nenutilo, jis rašė „Metų“ sonetus. Sonetų lyrinis subjektas besiblaškantis, neslepiantis susižavėjimo kultūra. 1943 m. V. Mačernis dalyvavo literatūros vakare Vilniuje, sulaukė didelio pasisekimo. Poetas H. Nagys įsidėmėjo pakylėtą Mačernio balsą... V. Mačernį labai gyrė V. Mykolaitis-Putinas.
Nesusiklostė Vytauto Mačernio ir Bronės Vildžiūnaitės bendras gyvenimas. Buvo jau išsirūpinę Vilniaus magistrato leidimą tuoktis, bet Bronės motina Vytautą laikė netinkamu žentu, jai pablogėjo sveikata. Vytautą liūdino, kad Bronė netapo jo žmona. Liko tik gražiausi meilės laiškai...
Poetas V. Mačernis žuvo 1944 m. spalio 7 d. Žemaičių Kalvarijoje, kai klastinga skeveldra pataikė jam į galvą. Palaidotas ant tėviškės kalnelio – Žvyrynėlyje. Žuvo ir dalis rankraščių, kuriuos sesuo Valerija užkasė daržinėje, o toje vietoje buvo įrengta kareivių virtuvė. Nuo drėgmės išsiliejo rašalas, sulipo popieriaus lapai...
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 2014 m. išleido V. Mačernio knygą „Man patiko tik vandenys gilūs“ iš serijos „Gyvoji poezija“. Knygą sudarė ir jos įvadą „Kiekvienas susitikimas su Antika gimdo Renesansą“ parašė Manfredas Žvirgždas.
Rašytoja A. Ruseckaitė papasakojo apie V. Mačernio eksponatus, saugomus Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Apie kiekvieną V. Mačernio eksponatą ji gali pasakoti ilgai, su didele meile... Eksponatų kopijas atminimo vakaro dalyviai galėjo matyti ekrane.
Aktorius S. Čiučelis puikiai skaitė V. Mačernio eilėraščius. Jis, anot, A. Ruseckaitės, galėtų suvaidinti poetą V. Mačernį, jei būtų statomas toks filmas...

 Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkė Albina Protienė,
nuotraukos Zenono Baltrušio

Visa galerija
Atgal