Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
24
gegužės
2019

UŽ KALNO KALNAS

        Vakaro pradžia beveik dalykiška: vedėjas poetas Gvidas Latakas atsiverčia regimai seną knygą, paskaito neilgą tekstą ir liepia atspėti, kas jį parašė – lyg tikrintų Maironio namų salėje susirinkusiųjų žinias. Atspėjama tuoj pat – tai Vydūno tekstas. O knyga tikrai sena – 1938 m. „Sakalo“ spaustuvėje išleista žemaičių rašytojų prozos ir poezijos antologija „Žemaičiai“. Ją sudarė poetas Stasys Anglickis, norėjęs kuo didesnio, tęstinio leidinio. Tačiau tai padaryti pavyko tik šiemet. Praėjus aštuoniasdešimčiai metų išleista nauja knyga – žemaičių kūrybos almanachas „Už kalno kalnas“. Anot G. Latako, žemaičių kūrybos almanachas – minėtos antologijos tąsa. Taigi Maironio namuose – naujos knygos sutiktuvės.
      Kaip kad mėgsta teigti rašytoja Aldona Ruseckaitė, knygų sutiktuvėse pagrindinė vakaro viešnia yra knyga, ji – svarbiausia. Tačiau svarbūs ir jos autoriai – dvidešimt du poetai iš Žemaitijos, nūnai po visą Lietuvą išsibarstę, taip pat almanacho sudarytojai – poetai Vytautas Stulpinas ir Gvidas Latakas.
      V. Stulpinas aptarė žemaitiškos kalbos skambumą, savitumą, tvirtumą ir, tarsi iliustruodamas pasakytus žodžius, perskaitė keletą savo eilėraščių. Pavyzdžiui, eilėraštis „Samogitia“: Už kalno kalnas. / Kalva. Bažnyčia. / Slėnys – lyg džiaugsmas / kažkaip netyčia. / Degutas liejos, / ir trypta švedų. / Čia bitės neša / liežuviui medų /...
     Onutė Jautakė ne tik skaitė savo eiles, bet ir dėkojo aukštaičiui poetui Vytautui Kazielai už almanacho idėją – mat tokius almanachus jis jau senokai leidžia, paskatino ir žemaičius tai padaryti. Šis almanachas, poetės manymu, tikrai puikus: daugybė iš Žemaitijos kilusių autorių, nepamiršti ir į amžinybę išėjusieji (Petras P. Gintalas, Marytė Kontrimaitė, Stasys Jonauskas), įdomus dizainerio Martyno Gintalo darbas ir, žinoma, piešiniai – čia savo rankas pridėjo Petras Gintalas ir Gvidas Latakas.
     Savo ir neatvykusių poetų eiles skaitė, apie netikėtus likimo vingius, keistus nutikimus ir stebuklus, apie smagius, taip pat liūdnus ir skaudžius dalykus kalbėjo Danielius Milašauskas, Petras Gintalas, Gvidas Latakas. Poetė iš Skuodo Dalia Tamošauskaitė pirmiausiai prisiminė Stasį Jonauską, širdingiausią visų jaunųjų rašytojų mokytoją bei draugą, mažakalbį, savitą humoro jausmą turėjusį žmogų, ir perskaitė keletą jo eilėraščių. Poetė teigė, jog „žiauriai“ nemėgsta skaityti savo eilių (gal visai be reikalo), keletą jų vis dėlto perskaitė. Jei / Gyvenčiau / Gerai, taip ir / Parašyčiau: / Gyvenu / Gerai. O / Dabar... / Rašau / Eilėraščius.
   Almanache, kaip minėta, dvidešimt dviejų iš Žemaitijos kilusių autorių eilės, visos parašytos bendrine lietuvių kalba. Gali kilti klausimas, kodėl autoriai nerašė savo tarme? Atsakymas vakaro metu skambėjo nuolat, jį kaip leitmotyvą ištardavo tai G. Latakas, tai V. Stulpinas: „mąstyti reikia žemaitiškai, o rašyti – lietuviškai“...
   Taigi parengtas ir išleistas antrasis žemaičių kūrybos almanachas – įdomi, savita, smagi knygelė. Belieka sudarytojams palinkėti: teišsipildo Stasio Anglickio ir Gvido Latako noras, kad almanachas taptų tęstiniu leidiniu, kaskart vis solidesniu ir įdomesniu.
 

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus vedėja Virginija Markauskienė.
Zenono Baltrušio nuotraukos.

Visa galerija
Atgal