Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
14
gruodžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

TRYLIKTOS KNYGOS SUTIKTUVĖS TRYLIKTAM NAME

Lapkričio pabaigos vakarą Maironio lietuvių literatūros muziejuje buvo pristatyta poeto Edmundo Janušaičio knyga „Debesų sala“. Knygos viršelis labai gražus, spalvingas. Rašytoja Aldona Ruseckaitė sakė, kad Edmundas paprašė parašyti knygai įvadinį žodį. Jai teko kelis kartus knygą perskaityti ir įsiskaityti. Buvau nustebusi ir sutrikusi. Įvade A. Ruseckaitė rašo: „Tryliktoji Edmundo Janušaičio knyga „Debesų sala“ skiriama mylimai moteriai. Taip, tik moterys drįsta priimti tryliktąją knygą – kaip didžią Meilės, Ištikimybės, Vilties ir Ateities paslaptį“. Tryliktąją knygą E. Janušaitis paskyrė savo žmonai Neringai. A. Ruseckaitė sakė, kad knygoje daug paslėptų meilės žodžių. Eilėraščiai sunkiai pasiduoda analizei. Jie punktyriški. Ypatingi jų pavadinimai. Ji skaitė kompiutraščius. Labai smagu skaityti knygą dar neišleistą.
Knygos sutiktuvių vakare dalyvavo ir E. Janušaičio kolegos – Stanislovas Abromavičius, Rimantas Klusas, Vladas Vaitkevičius, viršelio dailininkas Gintautas Velykis ir kiti.
E. Janušaitis džiaugėsi atėjusiais į jo vakarą. Jis sakė, kad esama nemažų sąsajų su skaičiumi trylika. Yra krikštytas tryliktą dieną, o ir daugiau visko yra nutikę tryliktą dieną. Šita knyga turėjo pasirodyti jau anksčiau, bet būta tik daug pažadų... Edmundas sakė, kad jam didelę įtaką turėjo neseniai Amžinybėn išėjęs rašytojas Liudas Gustainis. Liudas jį ragino įeiti į eilėraščius. Edmundas ragino visus skubėti įsigyti knygą „Debesų sala“, nes jos tiražas tik šimtas egzempliorių ir gali greitai nebelikti. Poetas pažadėjo, kad niekada neleis jokios knygos didesniu tiražu. Užtenka šimto... Paskui Edmundas skaitė savo eilėraščius iš naujosios knygos. Man patinka / už mano pečių / pasislėpusi žemė / ji / nederina švarko / prie suglamžytų / kelnių spalvos / man patina / kaip ji sukas / įsikibus / į savo ašies / pastovumą / lyg / į mažą šapelį / mūsų / buvusios / esamos / ir būsimos / sueities
Edmundas dėkojo žmonai Neringai. Turbūt niekas nėra dedikavęs knygos savo žmonai. Kažkada nenupirko jai gėlių, tai dabar padovanojo visą knygą.
Rašytojas S. Abromavičius sakė, kad pirmosios Edmundo knygos jam buvo kaip kopėčios per bedugnę. Jis kalbėjo apie tai, kad poezija turi sukelti teisę pagalvoti. Poeziją galima savaip suprasti. S. Abromavičius kalbėjo apie Edmundo gyvenime įvykusį didelį lūžį. Pastebėjo, kad prieš trylika metų Edmundas sustojo, dešimtį metų tylėjo. Stanislovas stebėjosi, kaip Neringa galėjo tekėti už Edmundo, jei jis neatnešė kvietkų? Visa garbė ir šlovė Neringai. Edmundo knygą reikia skaityti labai įdėmiai. S. Abromavičius pasakojo, kad Edmundas jį išmokė deklamuoti.
Poetas V. Vaitkevičius prisipažino, kad Edmundo knygą būtų sutikęs su maršu, bet per V. Brazausko vestuves prapuolė jo akordeonas. Sakė, kad geriausia E. Janušaičio knyga „Nesupakuoti“, išėjusi 2014 metais. Vladas citavo iš knygos tokias eilutes, kurios jam nė nešautų į galvą. Eilėraščiuose yra nerimasties. Ryškus begalinis laisvės troškimas. Gyvas kelionės motyvas. Eilėraščiai parašyti priešpriešos principu.
Poetas E. Janušaitis sakė, kad šios knygos eilėraščiai parašyti prieš maždaug šešerius metus. Man neišėjo krist žemyn. Pavyko judėt aukštesne pavara. Jis prisipažino, kad yra labai dėkingas muzikai. Jam labai patinka rokas bei instrumentinė muzika. Eilėraščiai ateina tarsi iš niekur, iškiša galvą iš po kampo. Edmundas pasakojo, kad Žaliakalnio turguje nusipirko rašytojo P. Venclovo pirmąją knygą. Kalbėjo apie savo mokytojus, draugus, Žaliakalnį, tėvus... Prisipažino, kad tėvai dėl jo išliejo daug ašarų...  Ir dainavo – plaukia debesys dangum... Jam pritarė kiti bičiuliai.
Rašytojas R. Klusas sakė, kad Edmundas tikras humoristas, nes pakvietė į šį vakarą pakalbėti. Prisipažino, kad jį išgelbėjo skaičius trylika. Jis perskaitė tokį savo eilėraštį – prie žmonos, kai nesimigo Edmundas parašė knygą...
Rašytoja A. Ruseckaitė sakė, kad Edmundo knygos tuoj bus bibliografinė retenybė, nes leidžiamos labai mažu tiražu.  Edmundas sakė, kad sugalvojo duoti šią knygą, dar neišleistą, perskaityti moteriai. Ir labai gerai padarė. Aldona pataikė tiesiai į taikinį. Dėkojo jai už įvadinį žodį.
Muziejininkės Regina ir Nijolė linkėjo Edmundui visokių gražių dalykų. Regina priminė, kad K. Binkis savo „Utas“ skyrė žmonai.
Vakaro pabaigoje skambėjo firminė Edmundo daina „Aukštyn“. Ji skirta žmonai Neringai.

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkė Albina Protienė,
nuotraukos Zenono Baltrušio

Visa galerija
Atgal