Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
15
spalio
2018

„TEATRAPILIO“ PASIRODYMAI DRAMATURGO SODYBOJE

Gegužės mėnesį Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinyje Juozo Grušo memorialiniame muziejuje kasmet vyksta tradicinė šventė „Moksleivių teatrų dienos“. Šiemet gegužės 22 dieną rašytojo sode po žydinčiais kaštonais ir muziejaus kamerinėje salytėje įvyko net du spektakliai – darželių vaikams ir  moksleiviams. Rytą Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų teatro studijos „Teatrapilis“ jaunesnieji dalyviai Žaliakalnio vaikų darželių vaikams ir pradinukams pristatė daugeliui žinomos Hanso Kristiano Anderseno pasakos „Kiauliaganis“ žaismingą inscenizaciją. Žiūrovai ne tik stebėjo tuščiagarbės princesės blaškymąsi, žavėjosi kunigaikščio sumanymu apsimesti kiauliaganiu ir pamokyti aikštingąją panelę, pasibaigus spektakliui audringai plojo ir aktoriams, ir jų vadovei Aušrai Jankauskaitei, bet ir dalijosi mintimis apie ką tik matyto spektaklio herojus, apie kitas žinomas garsiojo danų rašytojo pasakas, svarstė, ko išmoko ir ką sužinojo skaitydami pasakų knygas ar stebėdami vaidinimą.
Kai mažieji žiūrovai linksmai klegėdami iškeliavo, muziejininkai spėjo pasiruošti antrajam renginiui: popietę „Teatrapilio“ vyresniųjų grupė savo bendraamžiams iš Vytauto Didžiojo universiteto „Atžalyno“ progimnazijos padovanojo pagal prancūzų dramaturgo, rašiusio absurdo dramas, Žano Anujo pjesę „Vyturys“ kartu su režisiere A. Jankauskaite paruoštą sceninę kompoziciją „Žana D‘Ark“.  Apie XV amžiaus prancūzų tautos didvyrę, nuo 17 metų su kardu ir vėliava kovojusią už tėvynės išlaisvinimą iš anglų priespaudos, o 19-os jau sudegintą ant laužo, įtaigiai kalbėjo XXI amžiaus jaunuoliai, perteikę savo požiūrį į Orleano Mergelės drąsą, jos idealus ir pasiryžimą geriau žūti nei atsisakyti savo šventosios misijos. Po spektaklio ilgai netilo jaunųjų aktorių diskusija su žiūrovais: moksleiviai domėjosi, kodėl teatro studijos dalyviai renkasi tokį saviraiškos būdą, o ne klaidžioja interneto labirintais, kodėl jiems svarbu įsikūnyti į praėjusių amžių personažus, ar jie ketina tapti profesionaliais artistais? Teatrapiliečiai mielai reflektavo apie savo popamokinę veiklą ir pripažino, kad jiems labai svarbu dalyvauti teatro studijos veikloje, kad kiekviena repeticija atneša naujų įgūdžių, o pažintis su būsimo spektaklio medžiaga, vertingi vadovės patarimai, bendrystė su grupės dalyviais suteikia neįkainojamos patirties.
Žinome, kad teatras neįsivaizduojamas be muzikos, todėl gegužės 23-ąją į muziejų pakvietėme jaunuosius Kauno „Vyturio“ gimnazijos atlikėjus ir jų mokytoją Jurgitą Gelūnaitę-Tervydienę, kurie susirinkusiems pristatė puikiai parengtą muzikinę programą, susipažino su Juozo Grušo ekspozicijomis, džiaugėsi, kad rašytojas mėgo klausytis klasikos, kad ir pats kartais padainuodavo ir mokėjo griežti lūpine armonikėle...
 

Parengė J. Grušo memorialinio muziejaus vedėja Nijolė Majerienė,
fotografavo Gileta Banytė

Visa galerija
Atgal