Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
24
balandžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

ŠVIESĖJANČIO LAIKO ŠVENTĖ

Kai diena susilygina su naktim, ir sugrįžusi šviesa nuskaidrina mintis, norisi prabilti lakiais poetiniais žodžiais, leidžiančiais pakilti virš kasdienybės. Būtent tokį laiką Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos (LNRS) nariai pasirinko savo kasmečiam susitikimui – vieno eilėraščio konkursui „Lygiadienio giesmė“. Jau nuo 1997 m. LNRS valdybos pirmininko Vlado Burago iniciatyva organizuojamas renginys skaičiuoja antrą dešimtį metų. V. Buragas, kaip ir pritinka matematikui, ekonomistui, žino įvairių skaičiavimo sistemų, todėl XXI „Lygiadienio giesmę“ galima vėl minėti kaip jubiliejinę, nes nuo jos pradžios prabėgo lygiai dvidešimt metų. Tačiau ne skaičiai svarbu, ir net ne varžytuvių dvasia, o malonumas, kuris patiriamas bendraminčių, vienijamų poetinio žodžio, bendrystėje.
Jau ne pirmą kartą S. Nėries memorialiniame muziejuje susiburiantys LNRS nariai prisimena lyrikę ir iš jos tebeaktualios, dažnai tebeskambančios kūrybos semiasi jėgų rašymui. Tiesa, šiais jubiliejiniais metais paminėtas ir kitas kiršietis – poetas Kazys Bradūnas, kuriam dedikuotas įvykęs renginys.
Kai tik Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras Leonas Milčius nusipelniusiems rašytojams įteikė Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio apdovanojimus, į atlapus ženkleliai buvo įsegti naujiems sąjungos nariams, eiles skaityti ruošėsi kūrėjai iš daugybės Lietuvos miestų: Vilniaus, Panevėžio, Kėdainių, Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių, Alytaus ir kt. Renginys turi dešimtmečių tradicijas, todėl visi puikiai žino taisykles – galima skaityti tik vieną eilėraštį. Vadinasi, trumpas kūrinys turės sutalpinti ir publikai perduoti viską, kas per metus sukaupta geriausio, svarbiausio. Ir ne eilučių skaičius nulems sėkmę, o vidinė jėga, emocijos ir netikėtos poezijoje užšifruotos patirtys. Todėl diplomais apdovanoti eilėraščiai buvo tikrai labai skirtingi. Ritos Mockeliūnienės (Šakiai) poezijos tvirtybė skleidžiasi per vidinį kalbos skambesį, gyvybingumą, sodrų žodyno dainingumą; Rimos Petrulevičienės (Kėdainiai) eilėraštis nuveda iki gelminių egzistencinių apmąstymų, o kunigo Juozo Čičirkos poezijoje svarbiausia nuoširdi, nors ir skaudi, kasdienė patirtis – susitikimas su kalėjime laisvę praradusiais kaliniais. Garbingiausias „Lygiadienio giesmės“ apdovanojimas šiais metais atiteko LNRS valdybos pirmininkui V. Buragui, kuris aksčiau net nedalyvaudavo konkurse. Šiais metais jis susirinkusiai publikai skaitė eilėraštį, kuriame susitiko du didžiausi Vilkaviškio krašto poetai – S. Nėris ir K. Bradūnas. Galbūt todėl, kad ir pačiam iš ten kilusiam poetui ši vieta, žemė, jos žmonės – ypač svarbūs.
Vienaip poezija suskamba skaitant ją tylomis vienumoje, visai kitą – jungiančią, vienijančią – galią įgauna skaitoma kitiems. Tai aiškiai junta Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos nariai, todėl niekas neabejoja, kad susitikimas įvyks ir kitais metais.
 

Parengė Salomėjos Nėries memorialinio muziejaus muziejininkė Audronė Meškauskaitė

Visa galerija
Atgal