Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
31
gegužės
2020

SVEIKINAME SU KNYGOS DIENA!

Šiandien – Tarptautinė knygos diena. Tos senos, klasikinės, popierinės knygos, kurios populiarumas neblėsta. Kadaise buvo bijomasi, kad televizija išstums kino teatrus. Dar neseniai – kad technologijos ir skaitmenos nepaliks vietos savo popierinei pirmtakei. Praktika parodė, kad tokios baimės buvo nepagrįstos. Skaitytojų, vertinančių malonumą įsitaisyti su naujutėle ar jau visai nučiupinėta mylimiausia knyga, buvo ir, matyt, bus.

Šiandien, kai didelė dalis mūsų gyvenimo labiau nei bet kada priverstinai persikėlė į internetą, norisi atsigręžti į tai, kas patikrinta laiko. Tad Knygos dienos proga šį kartą nepristatome jokio naujo leidinio, nors jų yra. Gyvenimas juk nesustojo: rašytojai rašo, dailininkai tapo, nes įkvėpimo mūzoms neuždrausta lankytis net karantino metu. Tiesiog  atsitiktinai traukiame iš lentynos vieną iš senesniųjų, kelią į skaitytojų širdis suradusią jau prieš tris dešimtmečius. Ji toli gražu nėra nei rečiausias, nei seniausias nei dar kažkuo ypatingas egzempliorius. Tačiau kartais gyvenime reikia tiesiog paprastumo. Siūlome dar sykį (juk jis to tikrai vertas!) prisiminti poetą Paulių Širvį, kurio 100-metį šiemet minime, ir 1989 m. pirmą kartą išleistą knygą „Beržai, baltieji broliai“. Ši geriausių eilėraščių rinktinė šviesą išvydo praėjus dešimčiai metų po jo mirties. Net jei galvojate, kad neišmanote nei P. Širvio, nei jo kūrybos, šią knygą ar vėliau pasirodžiusias naujesnes jos versijas vertėtų pasklaidyti. Galbūt nustebsite supratę, kad nemažai eilių jūs žinote, o dažnai galvoje tarsi savaime suskambės ir melodija, kurią ne kartą esate girdėję atliekant, tik niekuomet nepagalvojote, kas tų žodžių autorius. Retai taip aiškiai pro sudėliotas eiles matosi paties kūrėjo siela. Paprastais, kasdieniais žodžiais parašyti posmai kupini sielos, jie gyvi, ir gal kaip tik todėl randa atgarsį beveik kiekviename iš mūsų. Tad Knygos dienos proga skatiname paimti šią laiko patikrintą knygą. Pasklaidyti, perskaityti vieną ar kitą eilėraštį. Tiesiog pajausti P. Širvį, jo skaudžią vienatvę, už eilių besislepiančią atvirą sielą. Priglusti širdimi prie jo žodžių, kaip prie balto lietuviško beržo.

 

Muziejininkė Jurgita Davidavičiūtė

Visa galerija
Atgal