Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
13
lapkričio
2019

SUSITIKIMAS SU PAAUGLIŲ ŽINOVE

Vasario 13 d. penktų – aštuntų klasių moksleiviai iš Kauno šv. Kazimiero progimnazijos ir A. Puškino gimnazijos vos sutilpo nedidukėje Vaikų literatūros muziejaus salėje. Vilnietę rašytoją Iloną Ežerinytę susirinkusieji pasitiko plojimais ir iškart išgirdo energingą jos paaiškinimą, kaip atsirado plojimai: Senajame Testamente jie minimi kaip nepritarimo ženklas.
Keturių knygų vaikams ir paaugliams autorė, P. Mašioto premijos laureatė, turinti didelę mokytojavimo patirtį tradiciškai paprašė pasidėti mobiliuosius telefonus ir labai nustebino vaikus, sakydama, kad nepaslėpti telefono gali tik tie, kurių mobilusis geresnis už jos. Tardama šią frazę rašytoja trenkė savo telefoną į grindis. Apstulbę vaikai pabandė pakartoti tą patį. Nedidelę sumaištį rašytoja suvaldė paimdama į rankas naujausią savo knygą „Skiriama Rivai“ ir pradėdama pasakoti jos atsiradimo istoriją, o paskui – ir siužetą. Pasirodo, I. Ežerinytės knygos gimsta iš noro apdovanoti savo bičiulius. „Šunojaus dienos“ pasakos buvo padovanotos draugų vaikams, o tik paskui pateiktos konkursui... Apysaką apie pianistą Frederiką ir jo paauglį sūnų Dovą, patyrusius persikėlimą į būtąjį laiką, rašytoja pavadino ypatinga ne dėl siužeto, o dėl romantinės muzikos fragmentų, kurių pasiklausėme per mobilųjį čia ir dabar. Rašytoja prašė užduoti jai vieną kitą klausimą, idant pasijustų svarbi. Paklausta, ar lengva rašyti, atsakė šmaikščiai: kas čia sunkaus – sėdynė ant kėdės, pirštai ant klavišų, o istorijų pilna aplink, tik ištemk ausis ir klausykis, pasirodo rašančiajam būtina gera klausa. Peršokus prie knygos „Verksnių klubas“, įtrauktos į šiemet rinktinų paauglių knygų trejetuką, autorė vėl pasakojo ją inspiravusią istoriją. Dar mokytojaudama turėjo mokinę, kuri gyveno visiškai viena, nes tėvai sukūrė naujas šeimas, o sesuo išėjo gyventi su draugu. Apysakoje pavaizduoti paaugliai nuo vienatvės ginasi apleistose sandėliuose įkurtame klube, kurio šūkis –„Liūdesys geriau už nuobodulį“. Susitikimui įpusėjus, išsivystė pokalbis apie tai, kaip parašyti bestselerį. Rašytoja patikino žinanti receptą – istorija turi prajuokinti, sugraudinti, būti viltinga; pagrindinis veikėjas – gerietis vaikinas, turintis šunį... Pasirodo, kompiuteriu apdorojus didžiulį kiekį visų laikų populiariausių knygų, buvo gauti tokie duomenys. Na, o ketinantys tapti rašytojais taip pat išgirdo patarimų – viskas prasideda nuo pirmo sakinio, o pasibaigia leidėju. Neišsisuko rašytoja ir nuo klausimo apie asmeninį gyvenimą. Prisipažinusi, kad augina katiną ir gyvalazdes, taip pat sulaukė vaikų nuostabos. Atidžiai klausę energingo rašytojos monologo, paaugliai neskubėjo skirstytis, o kelios mergaitės dar pakalbino ją asmeniškai. Pažinties valanda su Ilona Ežerinyte tikrai neprailgo.
 

 Parengė Vaikų literatūros skyriaus vedėja Daiva Šarkanauskaitė, fotografavo Zenonas Baltrušis.

 

Visa galerija
Atgal