Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
24
balandžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

„...SURADUS PRASMĘ MAŽYČIO, DIDELIO GYVENIMO...“

Šie, iš poetės Tautvydos Marcinkevičiūtės  eilėraščio „Lengva kaip vėjas“ „pasiskolinti“ žodžiai  turbūt geriausiai atspindi kovo 29-ąją Juozo Grušo namuose vykusį renginį. Tą vasariškai skaisčią šeštadienio popietę muziejuje vyko knygos „Rūta Staliliūnaitė. Aš esu Barbora“ sutiktuvės. Žurnalisto, meno vadybininko Svajūno Sabaliausko sudarytoje, „Obuolio“ leidyklos išleistoje knygoje daugiau kaip 50 Rūtą Staliliūnaitę pažinojusių kolegų, režisierių, dailininkų , rašytojų,  bičiulių  prisiminimai,  kuriuose  atsiskleidžia  viena iškiliausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, subtili poezijos skaitovė, dvasinga ir gili asmenybė. Renginio svečiai – poetė, rašytoja, muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, bibliotekininkė, Rūtos Staliliūnaitės artima draugė Daina Kazlauskienė, aktorius, Menininkų namų direktorius Viktoras Valašinas, aktorius, Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas, medikas, profesorius Alvydas Laiškonis – nekartojo knygoje išsakytų minčių, jie bandė prisiminti Rūtą, artistę (tik taip ji save vadino), kolegę, bičiulę, bendramintę. Kokia ji, ta nepamirštamoji Barbora? Moteriškai trapi ir iki išsekimo įsijautusį į Barboros tobulos, bet trapios meilės istoriją; skausmingai išgyvenanti skriaudas ir vaikiškai šviesiai skubanti – gėlės žiedeliu, atviruku su giliaprasmiais žodžiais ar mielu mažmožiu – padėkoti už kiekvieną jai skirtą gerumo ar dėmesio apraišką; dėmesinga kitų kūrybai: Menininkų namuose , Kauno apskrities viešosios bibliotekos gyvojo žodžio almanacho „Ąžuolynas“ renginiuose pateikianti vis naujų poetų kūrybą, kad tik daugiau žmonių išgirstų Poeziją; tvirta, kai kalbama apie Lietuvą, laisvę, kūrėjo atsakomybę. Kaune – Karalienė (neveltui jos antrasis vardas Regina, o vardadienis sutapo su Teatro diena), Pašušvyje – basa, vėjų sutaršytais plaukai Mamutės dukra... Tokie keli štrichai Artistės portretui... Dar reikėtų prisiminti muziejaus bičiulį, pianistą ir kompozitorių Darių Kudirką, be kurio subtiliai parinktų ir atliktų kūrinių nebūtų tokios švelnaus liūdesio ir vilties nuotaikos. Renginio dalyviai skirstytis neskubėjo, dar kartą apžiūrėjo muziejaus ekspoziciją, eksponuojamus tris Barboros – Rūtos Staliliūnaitės portretus (du iš jų – grafikės G. Didelytės ir Kauno J. Grušo vidurinės menų mokyklos moksleivės-aktorės dovana muziejui). Kieme po „rozenbogenu“ aktorius Egidijus Stancikas visus vaišino pirmąja šį pavasarį beržų sula, senolių meilės deivės Mildos vynu vadinta ir labai šiam renginiui tinkančia.
Pabaigti pasakojimą norisi atvertus pristatytą knygą...  
Aldona Ruseckaitė:
Vėlyvais vakarais – abidvi pelėdos – kartais vogdavau Jūsų auksinį laiką
Būsenos, jausmai, kūryba ir įvykiai įsipainiodavo į telefono laidus...
Balsas lyg tolima prislopusi muzika
balsas iškilios karalienės ne iš Grušo, ne tas, kur Barboros
o tikras, o moters, kai užburia, valdo, nutyli, apgaubia
net tada, kai jo nebėra...

 
Parengė muziejininkė Danutė Žilionienė,
Aldonos Ruseckaitės ir Nijolės Majerienės nuotraukos

Visa galerija
Atgal