Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
22
liepos
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

SU LIŪDESIO IR VILTIES ŠVIESA

Lapkričio 27 d. Juozo Grušo memorialiniame muziejuje vyko tradicinis renginys – buvo minimos rašytojo 114-osios gimimo metinės. Tą popietę, kaip ir prieš daugelį metų, buvo daug gėlių, namai kvepėjo kava ir naminiais pyragais, šurmuliavo svečiai. Tik gal ryškesnis trumpam užslinkęs liūdesio šešėlis, nes kasmet kas nors iš rašytojo bičiulių, bendraminčių šalia jo ant Vėlių suolelio sau vietą randa, bet ir vilties, kad tradicijos neišnyks, daugiau, nes svečius pasitiko Renesanso spalvomis, nuotaikomis dvelkianti aplinka – Juozo Grušo meno gimnazijos mokinių kūrybinių darbų paroda, nes muzikavo A. Kačanausko muzikos mokyklos moksleivė Ugnė Stalerevičiūtė, atlikusi kūrinius fortepijonui, nes renginyje dalyvavo ne tik rašytojo vaikaitis architektas Algimantas Kančas su žmona Jolita, architektūros istorike, vaikaitis Arūnas Kančas, bet ir provaikaičiai.
O pati popietės programa išties buvo spalvinga, su daugybe improvizacijų. Muziejaus vedėja Nijolė Majerienė pakvietė svečius prisiminti pirmosios dramaturgo pjesės „Tėvas ir sūnus“ gimimą, kelią į sceną, aktorės Laimutė Strazdauskienė ir Liucija Zorūbaitė suvaidino žaismingą ištrauką – teismo sceną. Politikė, poetė, ilgametė Kauno menininkų namų direktorė Dalia Teišerskytė prisiminė savo apsilankymus šiuose namuose, jai labai gilų įspūdį palikusius pokalbius su rašytoju, apgailestavo, kad jų neįmanoma atkartoti, atkurti, lygiai kaip ir J. Grušo pokalbių su režisieriumi J. Miltiniu, kurių liudininke teko būti, neveltui kažkas yra pavadinęs tuos menininkus ugnies ir žemės stichijomis. Labai moteriškai D.Teišerskytė prisipažino, kad pirmą kartą apsilankiusi iš rašytojo išgirdo labai romantišką ir poetišką komplimentą – „tikra briedė“, kuris iki šiol labai mielas. D. Teišerskytė papasakojo ir apie „Barboros Radvilaitės“ spektaklio peržiūrą, apie neišdildomus to vakaro įspūdžius, jaudulį, kurio įkvėpta ji net laišką aktoriams parašė. Viešniai teko atsakyti ir į klausimus apie LR Seimo ir vyriausybės planus bei strategijas kultūros, meno klausimais, konkrečius darbus, išsaugant  tautos nacionalines vertybes. Kovo mėnesį per Juozines ji žadėjo muziejuje pristatyti rengiamą knygą apie tremtį, tautos ir savo šeimos tragediją. Prisiminta tą vakarą buvo ir nepamirštamoji Barbora – aktorė Rūta Staliliūnaitė. Juk tai ji 2001 metais Menininkų namuose subūrė aktorius, moksleivius ir parengė Juozo Grušo gimimo 100-osioms metinėms skirtą renginių ciklą. Apie repeticijas, smagias istorijas iš aktorių bendravimo su humoru pasakojo L. Zorūbaitė. L. Strazdauskienė paskaitė J. Grušo geros bičiulės rašytojos Sofijos Čiurlionienės žemaitiškų istorijų.
D. Teišerskytė muziejui padovanojo ką tik „Almos literos“ išleistą“ poezijos knygą „Atskrisk Kalėdoms, Angele baltasai“, paskaitė keletą eilėraščių, kurie priminė apie ateinančias didžiąsias šventes.
 
Pagailėję gerumo kitiems,
Atminties negesinkime liūdesiu...
Paprašykim Kalėdų rimties,
Kad prikeltų mus- žemei pabudusiai...
 
Kai pavasaris glostys rankas,
Kai ištirps visos snaigės ir ašaros,
Tegu veda mus tąkart – bet kas –
Iš Kalėdų – tiesiai į vasarą...

Paruošė muziejininkė Danutė Žilionienė,
nuotraukos Justinos Šuminaitės ir Zenono Baltrušio

Visa galerija
Atgal