Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
15
spalio
2018

ŠIMTAMEČIO VAKARAS

Tamsų gruodžio vakarą Maironio lietuvių literatūros muziejuje buvo minima ypatinga proga. Rašytoja Aldona Ruseckaitė sakė, kad prasideda šimtamečių banga. Kazys Bradūnas, Eugenijus Matuzevičius, Mamertas Indriliūnas, Henrikas Nagys, Bronius Krivickas, Vytautas Mačernis. Tragiškoji, dramatiškoji karta, gimusi Nepriklausomoj Lietuvoj, mokėsi Vytauto Didžiojo universitete, vėliau studijavo Vilniuje. Visi gimę maždaug tais pačiais metais. Džiugu, kad ką tik pasirodė M. Tamošaičio knyga „Mes esam Šiaurės krašto...“, skirta Eug. Matuzevičiaus jubiliejui.
Poetas, vertėjas, redaktorius, kultūrininkas Eug. Matuzevičius nepasitraukė iš Lietuvos, jis bandė prisitaikyti. Labai trumpai tepagyveno ir laisvoj Lietuvoj...
Vakaro pradžioje buvo rodomi fragmentai iš žurnalistės V. Paukštelytės filmo „Tragiškoji Vytauto Mačernio karta“, sukurto 1988 metais. Ten kalbėjo P. Aukštikalnytė, A. Strabulis, Eug. Matuzevičius. Jie pasakojo, kaip atvyko iš Kauno į Vilnių, kaip troško mokslo, knygų. Buvo alkani ir skurdžiai gyveno. Visi rašantys norėjo išsiveržti iš J. Aisčio, B. Brazdžionio įtakos. Eug. Matuzevičius teigė, kad V. Mačernis darė labai rimto žmogaus įspūdį. Savo intelektu buvo visus praaugęs, bet nesididžiavo tuo.
Aktorius Vytautas Gasiliūnas skaitė Eug. Matuzevičiaus eilėraščius „Mūsų amžius“, skirtą poetui A. Baltakiui, „Ryto baltuma“, „Toj tyloj“. Vėliau Suvalkijos valsą kankliavo Kauno I-osios muzikos etninės muzikos mokiniai. Jų vadovė Laima Stasė Proškutė.
Literatūrologas Virginijus Gasiliūnas sakė, kad ši karta totaliai lyriška. Jam teko redaguoti P. Aukštikalnytės poeziją. 1944–1946 metais ji parašė ciklą „Skausmo pasakos“. Pagal savo poetiką ir pasaulėjautą jos stovi kaip V. Mačernio „Vizijos“. Tai moteriškas žemininkų balsas. V. Gasiliūnas kalbėjo apie tai, kad Eug. Matuzevičius labai blaiviai mąstė ir juto savo kaip poeto ribas. Labai daug jėgų atiduota vertimams. Eug. Matuzevičius jautė įsipareigojimą rūpintis kitų kūryba. Laiškuose K. Bradūnui įrašydavo V. Mačernio eilėraščių. Lyg tarp kitko parašydavo – siunčiu Vyto sonetų paskaityti. Nusiuntė viską, ką turėjo V. Mačernio. 1961-aisiais Čikagoje išėjo labai gražus V. Mačernio poezijos knyga. Buvo nurodyta, kad rengė K. Bradūnas, nors svarbiausias buvo Eug. Matuzevičius. 1990-aisiais Lietuvoje išėjo pilniausias V. Mačernio leidimas – „Po ūkanotu nežinios dangum“, kur įvadą „Po Žemaitijos ir būties dangumi“ parašė Eug. Matuzevičius.
1952-ųjų rugsėjį Kauno pašte buvo išsiųsti du laiškai be atgalinio adreso. Vienas – V. Mykolaičiui-Putinui, o kitas – diktorei Danai Rutkutei. Tebuvo tik toks parašas – Br. Kr. Nežinia, ar V. Mykolaitis-Putinas suprato, kieno čia eilėraščiai. Jie – Broniaus Krivicko. Bronius buvo pirmasis pabrolys Danos Rutkutės ir Eugenijaus Matuzevičiaus vestuvėse. Dana ir Eugenijus saugojo šiuos rankraščius. Eug. Matuzevičius perrašė rankraščius mašinėle ir perdavė saugoti į Literatūros ir meno archyvą. Šie nuorašai tapo viešos B. Krivicko publikacijos pradžia. Išspausdinti „Sietyne“ su literatūrologo V. Kubiliaus įvadiniu žodžiu.
V. Gasiliūnas pasakojo, kad Eug. Matuzevičius labai rūpinosi K. Inčiūros tritomio išleidimu. Jam kitų kūryba buvo svarbesnė nei jo paties. Darbai liudija, kad Eugenijui labiausiai rūpėjo kiti.
Gyvenimo pabaigoje Eug. Matuzevičius ėmėsi rašyti prisiminimus. Nedaug teparašė. Staigi mirtis neleido pabaigti. Paskutinė Eug. Matuzevičiaus eilėraščių knyga – „Sugrįžimų tyla“. Pavadinimas su dvigubu dugnu. Nė karto nėra prašęs, kad jo knygų leidimą kas paremtų. Leido už savo pinigus. Tai irgi ženklas. Šioje Eug. Matuzevičiaus knygoje spausdinami keli labai svarbūs eilėraščiai. „Žemė“, „Išbandymas“, datuotas 1959-1970 m. ir  „Ateis tokia diena“. O bus tokia diena – / Išeisiu ir negrįšiu... / Ant mano stalo liks / Pieštukai, rankraščiai ir knygos, / Ir neseniai gauti laiškai, / Kurių net perskaityt gerai nespėjau. / Bet jau manęs čia nebebus. / Gal bus tik likę atminimai... / Gal pro atvertus langus / Užklys į mano kambarį čionai / Sakais ir mariomis pakvipęs vėjas / Ir tyliai sušlamės / Baltais, neprirašytais puslapiais, / Ieškodamas manęs...
V. Gasiliūnas džiaugėsi, kad išleista knyga, skirta Eug. Matuzevičiui, kad Maironio muziejuje parengta paroda ir atminimo vakaras. Vargu, ar kas minės 150-ąsias Eug. Matuzevičiaus metines. Dabar paskutinė rimta proga. Poezijos viršukalnėse Eug. Matuzevičiaus nėra, jis paklius į literatūros istorijos frazę – ir kt.
Vakare, skirtame Eug. Matuzevičiaus šimtmečiui, muzikos mokyklos mokiniai Jokūbas, Dovydas ir Giedrė gražiai dainavo brolių Juškų užrašytą dainą, S. Stanevičiaus ir kitokias.
Aktorė Olita Dautartaitė savo pasakojimą apie poetą Eug. Matuzevičių pradėjo nuo eilėraščio, kuris jai labai patiko, kai buvo keturiolikmetė mergaitė... Stogais bėga ūžiantys lietūs... Olitai yra tekę gyventi Krinčine. Prisimena didelį medinį namą su gonkom, kurį pastatė Eug. Matuzevičiaus tėvas.
Ji prisiminė Šiaulių teatre vykusį Auksės Vasaitytės vakarą, kurios poezija buvo išleista Eug. Matuzevičiaus rūpesčiu. Poetas yra pagyręs, kaip Olita skaito poeziją ir prašė paskaityti jo eilėraščių... Olita papasakojo, kad Eugenijus gamindavo puikias užpiltines...
Muziejininkė Albina Protienė paskaitė kelis Eug. Matuzevičiaus laiškus. Eug. Matuzevičius jų parašė labai daug. Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugoma apie 500 Eugenijaus laiškų. Jų bus ir daugiau, nes viena ponia tą vakarą atnešė į muziejų laiškų. Ji dar papasakojo apie naktį, praleistą su poetu...
 

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkė Albina Protienė,
nuotraukos Zenono Baltrušio

Visa galerija
Atgal