Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
13
lapkričio
2018

SAKRALINĖS POEZIJOS IR PRISIMINIMŲ VAKARAS

Spalio 9 d. Maironio namuose buvo pristatyta ir aptarta Jono Žvinio poezijos rinktinė „Žemės šviesa“. Kas knygos autorius? Susirinkusiųjų nebuvo itin daug, tačiau, atrodo, veik visi žinojo, jog Jonas Žvinys – karys savanoris, kunigas, politinis kalinys ir poetas, o ši rinktinė – vienintelė jo eilių knyga. Rinktinėje apie penki šimtai eilėraščių.
Redaktorius poetas Robertas Keturakis, pristatydamas knygą, aptarė Žvinio kūrybinės erdvės dieviškumo begalybę, bandymą suvokti žmogaus – vyro, moters, vaiko – vietą šiame Viešpaties Dievo pasaulyje, bei į mįslingą katreną sudėliotus eilėraščių skyrius: Dievas ir žmogus, Žmogaus nedarna, Žmogaus siekiai, Žmogaus dvilypumas... Anot redaktoriaus, eilėraščių epinė erdvė labai sudėtinga. Žmogus gali jausti Dievo jam patikėtą pasaulį, saugoti kilnumą, grožį ir šventumą, puoselėti dieviškumo ženklus – sąžinę, meilę, amžinybę. Tačiau žmogus gali būti labai nelaimingas: patirti baisių abejonių, šventvagiškų prieštaravimų, klaidų, praradimų, kančių, pražūtingų nuodėmių, nevilties abejonių... Bet juk ir meilė, ir kilnumas, ir nuopuoliai, ir nuodėmės – visa labai žemiška ir žmogiška: „Žmogus – mirties paveikslas. / Gyvenimas – tai vieškelis į kapinyną. / Kažko labiau už protą žmogui stinga. / Iš kur tiek daug žmonių urvinių? / Žmogus – mirties paveikslas. / / Žmogų reikia mylėti...“
Tai buvo ir sakralinės poezijos, ir prisiminimų vakaras. Kunigo eiles skaitė rašytoja Aldona Ruseckaitė, o vyskupas Algirdas Jurevičius bei knygos leidimo iniciatoriai doc. dr. Pranas Žvinys ir doc. dr. Juozas Žvinys prisiminė kunigo Žvinio biografiją. Gimė jis 1901 m. Molėtų rajone, Aktapolio kaime, mokėsi Vilniaus lietuvių berniukų gimnazijoje. 1919 m. – jau savanoris, dalyvavo Giedraičių kautynėse. 1920 m. buvo demobilizuotas. Žvinys pasirinko dvasininko kelią. 1923 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją, ją baigė 1930 m. ir buvo įšventintas į kunigus. Kunigavo Vilniaus krašte.
1947 m. KGB Žvinį suėmė, išvežė į Vilnių ir nuteisė kalėti lageryje. Jonas Žvinys buvo kaltinamas suorganizavęs antisovietinių sukilėlių būrį Molėtų valsčiuje ir jam vadovavęs. Be to, buvo kaltinamas antisovietinių pamokslų sakymu vokiečių okupacijos metais. 1947 m. gruodžio 24 d. etapu kunigas išvežtas į Vorkutą, kalėjo Intoje, Abezėje. Į laisvę išėjo 1956 metais. Iš Vorkutos grįžo į Vilnių. Kunigavo Vilniaus krašte: Perlojoje, Širvintose, Dusmenyse. Deja, veik dešimt metų lageryje praleidusio kunigo KGB neužmiršo: jis buvo viešai šmeižiamas, vadinamas buržuaziniu nacionalistu, kilnojamas iš vienos vietos į kitą vien todėl, kad atsisakė bendradarbiauti. Tuo metu Jonas Žvinys jau rašė eilėraščius ir prisiminimus. 1993 m. išleista jo prisiminimų knyga „Mano gyvenimo užrašai“... Ypač aktyviai kunigas Žvinys dalyvavo Sąjūdžio veikloje, kalbėdavo mitinguose Giedraičiuose, Dubingiuose ir kitose vietose. Mirė 1994 m., palaidotas Molėtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje.
 

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus vedėja Virginija Markauskienė,
nuotraukos Zenono Baltrušio

Visa galerija
Atgal