Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
15
lapkričio
2018

S. RUBINOVO ATMINIMO VAKARAS MAIRONIO NAMUOSE

          Jei artistas, režisierius, Kauno kamerinio teatro įkūrėjas Stanislovas Rubinovas galėtų išvysti pilnutėlę didžiąją Maironio svetainę, ten netelpančius jį pagerbti susirinkusius žmones, be abejo, būtų labai laimingas. Deja, jau penkeri metai, kai jis amžinybėje ...

         Vakaro vedėjas sūnus, aktorius ir režisierius Aleksandras Rubinovas prisiminė, jog tėvas labai nemėgo, tiesiog negalėjo pakęsti trafaretinių klišių ir paviršutiniškų, banalių kalbų, klausimų: kokia mėgstamiausia knyga, mėgstamiausias muzikos kūrinys, mėgstamiausia citata, jūsų gyvenimo moto ir t. t. Jis pykdavo ir sakydavo, kad visko yra gerokai daugiau ir plačiau... Tačiau viena knyga, Aleksandro nuomone, pagrindinė knyga, nors niekad to nėra sakęs, vis dėlto buvo. Tai – Biblija, pilnas Šventasis Raštas (Senasis ir Naujasis Testamentai). Ši knyga lydėjo menininką ypatingais gyvenimo momentais, kuriant teatro pastatymus...
     Prisimenant Stanislovą Rubinovą, negalima pamiršti 1943-ųjų, kai jis su mama Baltarusijos miškuose slėpėsi nuo vokiečių. Skausminga, žiauri, protu sunkiai suvokiama paauglio patirtis paliko neištrinamą žymę ne tik visam likusiam jo gyvenimui, ji ženklina ir sūnaus Aleksandro bei anūkų Justino ir Jorio likimus. To užmiršti, teigė Aleksandras Rubinovas, negali net ir labai norėdamas. Tad aktorius Dainius Svobonas perskaitė keletą ištraukų iš Stanislovo Rubinovo atsiminimų knygos „Miške ir scenoje“.
    Penkiolika S. Rubinovo gyvenimo metų atiduota Kauno muzikiniam teatrui. Šiandieninio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys, nors kartu dirbti teatre jiems neteko, papasakojo keletą malonių susitikimų įspūdžių. O štai dainininkė Violeta Sagaitytė yra Rubinovo mokinė. Jai Stanislovas Rubinovas – svarbiausias žmogus. Tik jo dėka V. Sagaitytė tapo operos soliste. S. Rubinovas paruošė ją ir Sofiją Jonaitytę konservatorijos egzaminams. Dainininkė pasakojo, kaip konservatorijos priėmimo komisiją nustebino jų dainavimas: viena atliko puikiai paruoštą Džildos ariją, kita – Toską. „Iš kur tokie „taip gerai pastatyti“ balsai? – teiravosi komisija. Mes išdidžiai pareiškėme, jog turėjome puikų, „auksinį“ mokytoją Stanislovą Rubinovą. Jis mums buvo Dievas, ne pedagogas... Vėliau ir iki gyvenimo pabaigos – puikus draugas, su kuriuo buvo galima pasikalbėti apie viską, ne tik apie teatrą“,– pasakojo dainininkė...   
     Buvęs Kauno kamerinio dramos teatro vadovas Egidijus Tamošiūnas papasakojo teatro sukūrimo istoriją. Prisiminė, kiek energijos, atkaklumo, pasiaukojimo ir sveikatos reikėjo režisieriui, norėjusiam sukurti savo svajonių teatrą. Iš pradžių S. Rubinovo iniciatyva 1976 m. Kaune buvo įkurta Jaunimo muzikinė studija, vėliau – Jaunimo teatras-studija. 1986 m. buvo suteiktas profesionalaus teatro statusas,  ir teatras-studija tapo Kauno kameriniu teatru. Stanislovas Rubinovas čia dirbo trisdešimt septynerius metus... Prisiminimų ir pasakojimų, linksmų ir graudžių, tą vakarą buvo labai daug. Daug buvo muzikos ir dainų. Dainavo solistai Sabina Martinaitytė, Liudas Mikalauskas, Violeta Rakauskaitė, jiems akompanavo pianistė Audronė Eitmanavičiūtė. Ir dar... Maestro Stanislovas Rubinovas itin džiaugtųsi ir didžiuotųsi savo anūkais Justinu ir Joriu. Joris Rubinovas mokosi dainavimo Hamburgo aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje. Prisiminimų vakare jis atliko giesmę-maldą Kadiš aramėjų kalba, muziką jai sukūrė ir akompanavo kompozitorius profesorius Giedrius Kuprevičius. O visai vakarui baigiantis iš jau gan tolimos praeities skambėjo ir paties Stanislovo Rubinovo atliekama daina. Klausantis galima buvo justi artimas tonacijas, rodėsi – senelis dainuoja anūko balsu...
                                             
                                 Parengė Šiuolakinės literatūros skyriaus vedėja Virginija Markauskienė

                                                                                                    Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal