Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
25
birželio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

RUDENS EKSPROMTAI

Juozo Grušo memorialiniame muziejuje rugsėjo  24 d., dar visai arti rudens lygiadienio, dar besilepinant bobų vasaros padovanota šiluma, pakvietėme kauniečius pasiklausyti muzikos, eilių, tautosakos ir pajuokavimų į vakarą „Rudens ekspromtas“. Vakaro atlikėjai – muziejaus bičiulė Kauno kamerinio teatro aktorė Kristina Kazakevičiūtė (sumanytoja ir režisierė), skaitovas, klarnetininkas, dainininkas  Karolis Kaminskas ir poetė Eglė Perednytė. Aktorė skaitė Pauliaus Širvio eilėraščius ir jo verstas Sergejaus Jesenino eiles. Karolis perteikė K. Donelaičio poemos „Metai“ interpretacijas, klarnetu grojo populiarias melodijas, dainavo savo kūrybos dainas, džiugino gražiai persakytomis Lietuvos etnografinių regionų, ypač Žemaitijos, šių laikų tautosakai priskirtinomis  istorijomis. Ypatinga dikcija ir kalbos raiška apdovanotas jaunuolis į literatūros ir muzikos vakarą atvyko iš Šilalės krašto, iš gimtųjų Bijotų.  Jis ne tik geba įsijausti į įvairius vaidmenis, bet ir pamėgdžioti garsus ir balsus, intonacijas ir nuotaikas. Karolis kuria muziką, pats groja ir dainuoja liaudiškoje kapeloje „Bijotaičiai“, tad nestebino jo muzikinės improvizacijos, gyvai atliekamos  dainos. Šalia profesionalios aktorės ir Karolio sukurtos patrauklios programos gražiai derėjo Eglės skaitoma autorinė poezija iš knygos „Lyg sala sutemų“.
Antrasis rudens ekspromtas – spalio 20-ąją įvykęs jaukus, kamerinis susitikimas su satyriku, prozininku, vertėju, savo knygų iliustratoriumi  Jurgiu Gimberiu. Vakaro svečią pristačiusios muziejininkės pastebėjo, kad kaip ir Juozas Grušas, Jurgis Gimberis – paradoksų meistras, taiklus savo laikmečio visuomenės ir politikos kritikas. Satyrikas papasakojo apie savo kūrybos kelią, apie įdomų ir prasmingą vertėjo darbą, apie kai kurių savo herojų vardų ir pavardžių kilmę, atsakė į gerbėjų klausimus. Augustino Griciaus premijos (1989 m.), Vieno Lito premijos už kudirkišką pilietiškumą knygose „Mišiugino dienoraštis" ir „Misės, mano boba ir kiti reikalai“ (1999 m.), Kauno meno kūrėjų asociacijos premijos (2005 m.) laureatas, 2011 m. įsimintiniausias Kauno menininkas, paklaustas apie reikšmingiausią kūrybos įvertinimą, pažymėjo, kad jam ypač artimas yra Kauno miesto savivaldybės Santakos II laipsnio garbės ženklas, kuriuo buvo pagerbtas 2013 metais. Ženklas tarsi simbolizuoja unikalią mūsų miesto geografinę situaciją, susiliejančias upes, kauniečių išskirtinumą. Vakaro viešnia – Kauno aklųjų ir silpnaregių centro mėgėjų teatro „Airos“ režisierė Zita Klibavičienė šia tema taikliai prisiminė  satyriko humoreską apie kauniečius. „Aira“ dalyvės, šmaikščiai inscenizavusios J. Gimberio humoreską „Kaip jį pritaikyti namų ūkyje“, padovanojo žiūrovams smagų to paties pavadinimo mini spektaklį.  Ypatingo dėmesio ir juoko protrūkių susilaukė paties rašytojo labai rimtai ir ramiai, tik su vos juntama valiūkiškumo gaidele skaitomi anksčiau parašyti ir išleisti, o dabar atnaujinti ir antram gyvenimui prikelti knygos „Misės, mano boba ir kiti reikalai“ kūriniai – pasakos apie džiną, pasaka apie laimę ir kiti. 

Parengė straipsnį ir fotografavo renginius J. Grušo memorialinio muziejaus vedėja Nijolė Majerienė

Visa galerija
Atgal