Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
30
gegužės
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

RENGINYS KNYGNEŠIO DIENAI

Kovo 16 d. Maironio muziejuje buvo minima Knygnešio diena. Šiai dienai skirtas renginys „Senoji šiandieninė knygnešystė“ prasidėjo knygų mugės-parodos atidarymu, kurioje buvo pristatomi Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro leidyklos bei Maironio lietuvių literatūros muziejaus 2012–2016 m. leidiniai. Taip pat lankytojai galėjo apžiūrėti parodą „Spaudos draudimas lotyniškais rašmenimis“ iš ciklo „Istorija, verta muziejaus“, kurią parengė Seniausios literatūros skyriaus vedėja Audronė Gedutienė, apipavidalino dailininkė Inga Zamulskienė. Vėliau vyko susitikimas su rašytojais, kuriame dalyvavo Pasaulio lietuvių centro vadovas, leidėjas Valdas Kubilius, dr. Inga Stepukonienė, rašytojai Robertas Keturakis, Laimonas Inis, Stanislovas Abromavičius, Saulutė Genovaitė Markauskaitė, Ramutė Bidvienė, Lina Petrusevičienė, renginį vedė rašytoja Aldona Ruseckaitė. Pristatydama vakaro dalyvius, A. Ruseckaitė pabrėžė XIX a. Lietuvos knygnešystės fenomeną, kurį UNESCO įvertino kaip unikalų ir pasaulyje neturintį atitikmenų, priminė žymiausio Lietuvos knygnešio Jurgio Bielinio žodžius: „Gyvensiu, nemirsiu, kol maskoliai spaudą draus.“ Rašytojas R. Keturakis savo kalbą pradėjo žodžiais: „Pakalbėsiu apie stebuklų stebuklą – knygą.“ R. Keturakis prisiminė tėvų namuose buvusias knygas, jo mamos paveldėtas iš savo mamos: maldaknyges, Motiejaus Valančiaus „Kantyčkas“, Maironio „Pavasario balsų“ pirmąjį leidimą. Anot jo, didžiausias knygnešys yra ne J. Bielinis, o M. Valančius, nelegaliosios lietuviškos spaudos organizatorius. R. Keturakis priminė, kad pirmasis žodį knygnešys pavartojo Jonas Šliūpas „Lietuviškų raštų ir raštininkų“ autorius, pabrėžė knygnešių pasiaukojimą ir didvyriškumą. Leidėjas V. Kubilius pakalbėjo apie pirmuosius knygnešius, kuriuos istorija yra nutylėjusi. Tai – Suvalkijos knygnešiai, iš kurių garsiausias buvo Juozas Antanavičius. Dr. I. Stepukonienei Knygnešio diena yra labai brangi ir asmeniškai, nes vienas iš jos prosenelių buvo knygnešys Jonas Lukošius, nešęs knygas į Vilkiją. Daktarė yra parašiusi knygą apie savo gimtąjį miestelį Garliavą, todėl pateikė daug žinių apie čia XIX a. antrojoje pusėje susitelkusius „Aušros“ leidėjus – Garliavos vaistininką Kazimierą Aglinską ir pas jį dažnai viešėjusį jo bičiulį Joną Basanavičių. Rašytojas L. Inis prakalbo apie sugrįžtančius paukščius ir apie knygas kaip paukščius: „ar rado jos vietą tarp skaitytojų.“ Jam rūpi žodis, „kuris darosi nuvalkiotas, neieškoma sinonimų, metaforų.“ Rašytojui svarbus teksto tobulinimas – knygą „Sakmė apie Gervių tiltą“ jis parašė per mėnesį, bet taisė visus metus. Poetai Saulutė Genovaitė Markauskaitė, Stanislovas Abromavičius, Ramutė Bidvienė ir Lina Petrusevičienė skaitė savo tekstus.

Parengė Seniausios literatūros skyriaus vedėja Audronė Gedutienė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal