Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
15
rugsėjo
2019

R. JUŠKŪNĖS „PERIKONO“ SUTIKTUVĖS

Maironio lietuvių literatūros muziejuje įvyko Rimos Juškūnės knygos „Perikonas“ sutiktuvės. Kartu su autore dalyvavo redaktorius, knygą išleidusios leidyklos „Kauko laiptai“ vadovas Viktoras Rudžianskas, literatūros kritikė Neringa Butnoriūtė, rašytoja Aldona Ruseckaitė.
Knyga įdomi, netikėti junginiai, minčių šuoliai... Anot A. Ruseckaitės, Rimos knyga labai nustebino. Knygos viršelis labai gražus, jo dailininkė Inga Paliokaitė-Zamulskienė. Rima net megztinį tokį apsirengė, kaip jos knyga – garstyčių, medaus spalvos.
Poetė kalbėjo apie knygos pavadinimą. Kas yra perikonas? Tai jonažolių ekstraktas.
Knyga jau antroji. Pirmoji eilėraščių knyga „Irisai“ išėjo 2015-aisiais. Joje vėrėsi moteriškoji savastis. Pirmasis eilėraštis, kurį perskaitė Rima, parašytas sergant mamai –  „Dangaus ir žemės kūnai“. Paskui dar perskaitė eilėraščius „Keliautoja“, „(Im)potencija“. Gyvenimas svetimoje šalyje diktuoja savo temas. Bet, anot Rimos, vis tiek eilėraščių pagrindas iš čia. Giluminis vanduo iš čia.
Apie rašymą R. Juškūnė yra sakiusi: Kai persipildau įspūdžio ar idėjos, jis jungiasi patyrimo asociacijų principu į eilėraštį, tada užrašau. Jei tai nutinka vakare, kartais tingiu keltis, ir tekstas dingsta, bet po kurio laiko jis gali grįžti naujais pavidalais. Kartais taisau labai daug, o kartais – beveik nieko. Būna, kad įkišu kur skiautes ir pamirštu, vėliau radusi peržiūriu, ką nors panaudoju. Poetinis satelitas labai gerai veikia visuomeniniam transporte. Užsimanius eilėraščio, reikia sėsti į autobusą ar traukinį, lėktuvą ar laivą, ir važiuoti, skristi, plaukti.
Literatūrologė N. Butnoriūtė sakė, kad jai patiko R. Juškūnės „Perikonas“. Poetės tekstams apibūdinti sugalvojo terminą fiziologinis dvasingumas. Juškūnės tekstai nėra visai netikėti. Dabar daug moterų rašo panašiai. Jos eilėraščiai prisotinti. Pilni ne tik žodžių. Tekstai labai įvairūs. Siurrealūs ir realūs eilėraščiai. Labai svarbus santykis su tėvais, su savimi kaip motina. Ryškūs emigracijos ženklai. Rimos kalba tiršta, kai kur dominuoja kelios siužetinės linijos. Viskas apgalvota. Akivaizdus intelektualumas. Knyga „Perikonas“ ideologiška, bet gerąja prasme. Autorė nustebino, jog rašo ir socialinę poeziją. Ji ironizuoja, nepaskęsta didaktiškame pokalbyje. Žodis labai apgalvotas.
R. Juškūnė dėkojo Neringai už įžvalgas, taiklius pastebėjimus. Perskaitė dar kelis savo eilėraščius „Tu manai“, „Sentimentalus“, „vyrui“. Tu esi mano / palapinė – iš storo / vilnonio audeklo, / graužiančio odą: / išskleidžiu tave / vis naujoj vietoj, / suguldau vaikus poilsio, / išlendu lauk, urgzdama / žymiu teritoriją: / laiminga žolė sena / lyg pirmieji lėktuvai, / minkšti futuristų šešėliai, / lanksti lyg antenos. Emigracijos tema, namai vienoje ir kitoje šalyje. Turi namus, bet lyg ir neturi. Danai nėra katalikai, mišios laikomos daniškai. Daniškai melstis nemoku...
Brėkšta brūkšneliais smulkiais, vos praskleidus / blakstienų užuolaidas, pirštų rievelėm plonom, / siauryčiais odos vualiais teka šviesa ir kava, – / kavinukė tuščia, tik drugelis / ropoja ant laikraščio, padavėjos ranka susilydžius / su užuolaidos linkiu, pyragėlio rausvumo / burbuliuojanti miesto burna / nekvėpuodama verias ir valos.
Rašytoja A. Ruseckaitė klausė, ar daug joje daniškos kultūros? Rima sakė, kad jos eilėraščiai daniškai būtų visai kitokie. Danų skaitytojui reikėtų daug paaiškinimų. Eilėraščiai užklumpa, ištinka...
Redaktorius V. Rudžianskas prisipažino, kad jis nėra Maironio žinovas, bet jam įsiminė tokios fotografijos, kur Maironis sėdi tarp gražių moterų. O jei Rima būtų pastorė...
Viktoras dėkojo už pasitikėjimą leidžiant knygą. Kaip koks šamanas dėliojau eilėraščius. Katrą palikti, katrą ne. Antroje Rimos knygoje yra ir pirmojo rinkinio tonacijų. Pirmoje knygoje „Irisai“ labai įdomus santykis su motina. Autorė mato motiną kaip motiną, kaip mylimąją, kaip meilužę. Motina ne tik buityje, bet ir erotiniame lauke. Motina šiek tiek varžovė. Mano motinai / nubėgo vandenys / per kateterių kraterius: / vaisius milžino galva, / užstrigęs tarp šonkaulių, / deda kiaušinius į jos kaulus / - - - - - - - - - - - - - - - - / vėliau mačiau ją stanginantis / baltą / palatoje /  - - - -  - - - - - - - - - - - / šito gimdymo / ji man / nepapasakos –
Redaktorius V. Rudžianskas džiaugėsi gražiu R. Juškūnės knygos viršeliu. Esam nusileidę keliems autoriams, daugiau nenusileisim. Yra tekę lydėti Rimą į jaunųjų filologų konkursą. Ten laimėjo antrąją vietą, kurią pasidalijo su Agne Žagrakalyte.
R. Juškūnė leidėją vadina savo mokytoju: V. Rudžianską galiu vadinti savo mokytoju tiesiogine prasme, jis buvo pirmas gyvas poetas, iš mėsos ir kraujo, atėjęs į mūsų, vienuoliktokų, klasę, skaitęs nevadovėlinę poeziją, davęs gerų patarimų rašant.
 

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkė Albina Protienė.
Zenono Baltrušio nuotraukos.

Visa galerija
Atgal