Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
13
gruodžio
2018

PRISIMINIMŲ VAKARAS MAIRONIO SVETAINĖJE

„Amžinybėje esantiems visai nesvarbu, kada jų jubiliejų minime. Juk visi jų metai – jubiliejiniai“, – teigė rašytoja Aldona Ruseckaitė, pradėdama muzikos ir poezijos vakarą, skirtą rašytojo, literatūros tyrinėtojo Vinco Mykolaičio-Putino 125-erių metų sukakčiai paminėti. Ir ne tik jo: šiemet balandžio mėnesį minėtume ir Putino sesers, rašytojos, pedagogės Magdalenos Mykolaitytės-Slavėnienės, 110-ąjį gimtadienį... O Maironio svetainė pasirinkta neatsitiktinai, anot A. Ruseckaitės, Vincas Mykolaitis, tada dar jaunas profesorius, yra lankęsis pas Maironį...
Vakaro svečias, literatūrologas Stasys Lipskis, teigė, jog rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas yra gyvas daugelio lietuvių dvasiniame pasaulyje – daug žmonių žino jo vardą, skaito jo kūrinius. Literatūrologas patikslino, jog nuo 2002 m. išėjo vienuolika romano „Altorių šešėly“ laidų. Tai taip pat reikštų, kad Putino kūryba – mums brangi ir įdomi. Svečias prisiminė pirmąjį, pokarinį, 1949 m. leidimą. Tada romanas buvo išleistas 9000 egzempliorių tiražu. Tačiau cenzūros (Glavlit‘o) darbuotojai apsižiūrėjo, jog nėra įžanginės dalies, kurioje privalu nurodyti, jog šio romano idėja – buržuazinio klerikalizmo kritika. Visi 9000 romano vienetų buvo sunaikinti. Tada autorius, nors ir labai nenorėdamas, su Juozu Bulavu parašė tą įžangą ir nunešė Sniečkui. Sniečkus davė leidimą, romanas buvo išleistas 1954 m. 12 000 egz. tiražu. Stasys Lipskis prisiminė ir Emiliją Kvedaraitę, Putino žmoną. Prisiminė jų santykius, jų meilę, po jungtuvių kilusį didelį triukšmą ir apkalbas bei jauno ekskomunikuoto kunigo Mykolaičio problemas...
Daug vėliau rašytojo testamente Emilijai bus skiriami tokie žodžiai; „...Reiškiu padėką visiems, padėjusiems man žengti vingiuotu mano gyvenimo keliu, o ypač mano žmonai Emilijai Mykolaitienei už jos pastangas sudaryti man tinkamas darbo sąlygas ir rūpestingą slaugymą ligoje. Taip pat atsiprašau už savo gyvenimo klaidas ir padarytus nemalonumus...“  Prisiminta ir Irena Kostkevičiūtė, menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė. Savo gyvenimo misija Kostkevičiūtė laikiusi Vinco Mykolaičio-Putino asmenybės ir kūrybos nušvietimą. Ji parašė daug straipsnių, parengė spaudai keletą Putino „Raštų“ tomų. Visą gyvenimą rinko medžiagą jo monografijai, ketino išsamiai tyrinėti poeto biografiją, estetiką, kūrybos individualumą, akademinę veiklą. Irenos Kostkevičiūtės ryšį su Putinu, jos vietą poeto gyvenime ir kūryboje, jų draugystę, gal net meilę, patekusią į aklavietę, tebegaubia paslaptys. Telieka paslaptis ir tai, kam buvo skirtos šios 1960 m. parašytos eilutės:
     Aš tau nesiūlau džiaugtis tuo, kas buvo vakar:
     Kas vakar dar žydėjo, šiandien jau nuvyto.
     O tu esi pasilgus naujo laimės šypsnio,
     Kaip po žvarbios nakties – ramaus ir šilto ryto.
     Tegul visi žiedai, kurie žydėjo vakar,
     Gėlėtu kilimu ant tavo tako klojas,
     Kad tu nueitum galvą išdidžiai pakėlus,
     O mindomi žiedai bučiuotų tavo kojas...
 
Anot S. Lipskio, įsidėmėtina, jog Putinas, nors jo, kaip kunigo, gyvenimo būdas neatitiko bažnytinių kanonų, niekada nepasakė pikto žodžio, nešmeižė Dievo ir Bažnyčios. Buvo liudytojų, jog kartais lankydavęs vakarines pamaldas. Na, o 1966 m. birželį buvo oficialiai atlikta Vinco Mykolaičio sekuliarizacijos procedūra...
Literatūros vakaras neįsivaizduojamas be kūrybos, be eilėraščių, be muzikos. Aktorius Saulius Bagaliūnas jausmingai ir jautriai perteikė susirinkusiems Putino eilėraščius, rašytus prieš šimtą metų (1918-aisiais) ir vėliau. O pianistė Šviesė Čepliauskaitė Maironio fortepijonu skambino F. Šopeno, Z. Bružaitės, J. Naujalio kūrinius.
 

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus vedėja Virginija Markauskienė,
nuotraukos Zenono Baltrušio

Visa galerija
Atgal