Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
20
spalio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

PRISIMINIMŲ VAKARAS: KAZIUI BORUTAI – 110

„Laisvo vėjo valia drumstis, / žalio šilo – gausti. / Tai ir man negali niekas / gausti, drumst uždrausti…“ – tai beveik prieš 90 metų parašė Kazys Boruta. To laiko kūryba daugeliui gali atrodyti  neįdomi, net nuobodi archaika, tačiau, gali būti ir kitaip: tiems, kurie nesibodėtų paskaityti rašytojo jaunystės eilėraščių ir prozos kūrinių, ypač „Baltaragio malūną“, pasidomėti jo gyvenimu, turėtų atrasti kitokį Borutą – veiklų, energingą, pašėlusį, kūrybingą keturvėjininką, laisvą asmenybę, gal net šiek tiek hipišką ar hipsterišką.
Panašiai apie rašytoją kalbėjo ir vakaro vedėja rašytoja Aldona Ruseckaitė: Borutos gyvenimas vertas kino filmo: vienatvė ir benamystė, tremtys, svetimos šalys, nesvetingi miestai, kalėjimai „prie visų valdžių“ ir kūryba – pačiu sudėtingiausiu ir sunkiausiu gyvenimo laiku. Kūryba padėjo malšinti sielos skausmą ir kūno negalią. Džiaugiamės, kad saugome savo muziejuje rašytojo kūrybinį palikimą, kad  galime minėti jo 110-ąsiais gimimo metines... Kalbėdami apie Borutą, negalime pamiršti dviejų žymių išeivių: vertėjo Miltono Starkaus ir dailininko Vytauto Kazimiero Jonyno. Starkus į anglų kalbą išvertė Kazio Borutos „Medinius stebuklus“, Jonynas sukūrė iliustracijas. Kūrinį vertėjas leido savo lėšomis, iliustracijas aptarė su dailininku, norėjo, kad knyga gražiai atrodytų, būtų reprezentatyvi. K. Borutos knyga „Wooden Miracles“ (išleista 1988 m.) išties puošni: didelė, kietais viršeliais, puikus popierius, per dvidešimtį dailininko iliustracijų. Vertėjas parašė trumpą įvadinį žodį, taip pat išspausdino neilgus informacinius tekstus apie K. Borutą, V. K. Jonyną ir patį save. Be to, angliškai „prabilo“ ir „Baltaragio malūnas“, romaną (angliškas jo pavadinimas „Whitehorn’s Windmill“) išvertė Čikagoje augusi lietuvių kilmės vertėja Elizabeth Novickas…
Vakaro viešnia literatūros kritikė Aurelija Mykolaitytė apžvelgė svarbiausius Borutos kūrybos aspektus: žanrų įvairovę (poezija, proza, publicistika, vertimai), laiko ir asmenybės prieštaringumus, vidinės įtampos, net tragiškumo ženklus svarbiausiuose prozos kūriniuose. Juk „Baltaragio malūnas“ pradėtas rašyti 1942 m., karo metais, tuoj po žmonos mirties. Labai metaforiškas kūrinys: senis Baltaragis – pats Boruta, žmona Ona Kazanskaitė – seno malūnininko dukra... Anot Mykolaitytės, įdomiausia ir moderniausia šiame kūrinyje – ne tik metaforos, bet ir psichologizmas: susisiekianti žmogaus sąmonė ir pasąmonė, pagrindinių veikėjų charakterių prieštaringumas ir egocentrizmas – nelaiminga Jurgos ir Girdvainio meilės istorija...
Netikėti vakaro svečiai – borutaičiai. Truputis istorijos: Garliavos apylinkėje, Ražiškių kaime, ant vadinamojo Čigonkalnio, rašytojas Kazys Boruta pasistatė namelį ir nuo 1939 m. kurį laiką su šeima čia gyveno. Dabar tai borutaičių susirinkimų ir švenčių vieta. Borutaičiai – laisvi, drąsūs, veiklūs, mylintys savo kraštą, kūrybingi žmonės, kurie vadovaujasi Kazio Borutos šūkiu „Smarkiai gyvenk!“ Tai daugiau nei dvidešimt metų gyvuojanti visuomeninė kultūros organizacija, vienijanti apie šimtą moksleivių, neabejingų kūrybai ir mokslui. Jiems vadovauja Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Zigrita Petraitienė. Jos nuomone, ši veikla – tai tiltas į praeitį ir ateitį, juk technokratiškoje ir kompiuterizuotoje aplinkoje taip svarbu nepamesti žmogaus...
Jei prisimenamas Kazys Boruta – kaip gi be teatro. Aktorė Olita Dautartaitė perskaitė didelę ištrauką iš „Baltaragio malūno“, o nenustygstanti ir savam kailyje nesitverianti davatka Uršulė (Regina Varnaitė) vis aiškino užsimiegojusiam klebonui (Albinui Budnikui) kokios baisybės Padruvėje dedasi...
„Tai buvo taip seniai, gal 1966 m., koks linksmas ir patraukiantis tai buvo spektaklis, kaip mes vaidinom ir improvizavom!” – prisiminė aktoriai. Jurgą vaidino Rūta Staliliūnaitė, o Girdvainį – Juozas Urmanavičius.  Šis duetas – puikiausias režisieriaus S. Motiejūno atradimas. Rodėme „Baltaragį“ Kremliaus teatre, Estijoje Rakverės teatre, Baltstogėje – puikus spektaklis, vaidinome pašėlusiai smagiai, visad buvome pagirti...“ Aktoriai prisimena, pasakoja, čia pat vaidina ir improvizuoja – jei juos matytų (kas žino – gal ir mato?) Kazys Boruta, būtų patenkintas...

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus vedėja Virginija Markauskienė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal