Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
25
rugsėjo
2018

PRANO LEMBERTO POEZIJOS KNYGOS SUTIKTUVĖS

Liepos 9-osios popietę Maironio svetainėje susibūrusius kauniečius ir svečius iš Los Andželo pasitiko operos solistės Ritos Preikšaitės ir pianistės Beatos Vingraitės atliekama Benjamino Gorbulskio ir Prano Lemberto daina „Gyvenimo laimė“. Vėliau renginio metu skambėjo išeivijos kompozitorės Giedros Nasvytytės-Gudauskienės ciklas „Vasara / Ruduo / Žiema / Pavasaris“ ir kitos dainos P. Lemberto žodžiais, nes, kaip pastebėjo vienas iš dalyvavusiųjų, muziką šio poeto eilėms yra parašę net 18 kompozitorių!
Bet apie viską iš eilės. Renginio kaltininkė – knyga, skirta notaro, poeto, visuomenininko Prano Lemberto gimimo 120-osioms ir mirties 50-osioms metinėms, „Pranas Lembertas. Poezija“, kurią inicijavo ir finansavo Lietuvos notarų rūmai. Renginį vedusi Maironio muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėja dr. Virginija Babonaitė-Paplauskienė sveikinosi su vakaro svečiais, tarp kurių buvo ir iš Los Andželo atvykusi poeto marti Nijolė Vitkauskaitė-Lembertienė. V. Paplauskienė dėkojo poeto sūnui Vitaliui Lembertui ir jo žmonai, perdavusiems Maironio lietuvių literatūros muziejui ne tik P. Lemberto archyvą, bet ir savo lėšomis atsiuntusiems į muziejų rašytojos Alės Rūtos ir poeto Prano Visvydo archyvinę medžiagą.
Notarų rūmų atstovė Rasa Inokaitienė kalbėjo, jog Lietuvos notarai didžiuojasi savo profesijos tarpukario atstovais, kurie buvo ir visuomenininkai. Ypač išsiskyrė P. Lembertas: poetas, puikus tenoras, sportininkas, Biržų pilies atstatytojas ir rėmėjas... Notarų bendruomenės tikslas esąs išsaugoti ir paskleisti paveldą. Pernai Biržuose, prie namo, kuriame gyveno P. Lembertas su šeima, buvo atidengta atminimo lenta. Šįmet išėjo knyga.
P. Lemberto kūrybą ir asmenybę apžvelgė knygos sudarytojas ir įvado autorius dr. Eugenijus Žmuida. Jis kalbėjo apie P. Lembertą kaip harmoningą asmenybę, savy jungusią įvairius talentus su racionalumu: pasirinkęs teisininko profesiją, užtikrinusią šeimai saugų gyvenimą, laisvalaikį skyrė kultūrinei, sportinei, visuomeninei veiklai. Gyvendamas Biržuose dalyvavo įvairių draugijų veikloje, įrengė lauko teniso kortus, pats juose žaidė ir rengė turnyrus, organizavo valčių, burlaivių lenktynes, plaukimo varžybas, vaidino ir režisavo draugijos „Mūza“ teatre, koncertavo su Šaulių sąjungos choru, giedojo bažnyčiose solo ir su Biržų bažnyčios choru, savo eiles ir straipsnius publikavo spaudoje... Prano ir Monikos Lembertų namai Biržuose, vėliau – Bostone ir Santa Monikoje buvo svetingi, visada pilni bičiulių, kultūros, meno žmonių.
Aptardamas P. Lemberto poeziją, prelegentas sakė, jog tai taikos, gėrio, vilties poezija, kurios dominuojančios temos – meilė tėvynei, padėka Dievui už būtį, už Lietuvos laisvę, džiaugsmas gyventi, mylėti... Pats P. Lembertas parengė ir išleido tik du poezijos rinkinius: „Saulėtekiai“ (1935) ir „Baltija šaukia“ (1947). Trečioji knyga „Tau sesute“ (1969) išėjo jau po jo mirties.
P. Lemberto eilėraščius renginio metu skaitė knygos redaktorė dr. Ramutė Dragenytė, subtiliai pajautusi ir perteikusi šio skaidrios sielos poeto dvasią:
Kai muzikos klausaus garsų,  
Tyrų kaip krištolo vandens,
Lyg su Aukščiausiuoju esu
Savo mintim, maldom kukliom,
Ir Jį širdy tada jaučiu
Tom laimės valandom.

 
Ir nerami mano mintis,
Kaip paukštė jūros vandenų.
Lyg saulė ima kaisti, švist
Ir kilti, kilti lig dausų,
Kur niekas kilti nebedrįs,
Išgirst tylos maldų garsų...

(eil. „Muzika“)    

Popietės pabaigoje N. Lembertienė savo ir vyro Vitalio vardu dėkojo visiems, kurių rūpesčio ir triūso dėka išėjo ši knyga, visiems, prisidedantiems prie šviesaus P. Lemberto atminimo išsaugojimo.

                      Parengė Išeivių literatūros skyriaus muziejininkė Elvyra Brazaitienė,
nuotraukos Zenono Baltrušio

Visa galerija
Atgal