Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
12
gruodžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

PRAEITIES ATŠVAITAI DROBĖSE

Yra dienų, kai muziejininkai ypač ilgisi įtakingų pažįstamų, atsakingų už gerus orus danguje. Bobų vasaros šilumos taip reikia ankstyvą rudenį S. Nėries memorialinio muziejaus sodelyje, po kurį kasmet išsibarsto tapyti, piešti, eskizuoti susirinkusių dailininkų būrys. Ir šiais metais vienuoliktojo kūrybinio plenero „Plastika + žodis 2017“ dalyvius šviesa tiesiog liete užliejo. Rugsėjo 29 d. dailininkai, skulptoriai, grafikai susirinko aptarti būsimų darbų, skirtų artėjančiam šimtmečiui, nostalgiškai prisiminti ankstesnių susitikimų, apkalbėti per metus surengtų parodų, naujų patirčių, o šeštadienį jau montavo molbertus, traukė teptukus ir pasteles, ieškojo sau jaukesnio kampo ir krito į kūrybinį užsimiršimą. Muziejaus lankytojai, kuriems smalsus ne tik kūrybinis rezultatas, bet ir procesas, visą dieną galėjo stebėti kuriančius menininkus: Sigitą Straigį, Nelę Jurgelionienę, Aliną Gulbinienę-Daiker, Zitą Tarasevičienę, Ritą Rimšienę, Rūtą Levulienę, Daivą Kupstienę, Dainorą Ramanauskienę, Virginiją Ligeikienę, Stasį Pūtvį, Ramūną Kamaitį, Gintarą Pankevičių, Albertą Olšauską, Raimundą Majauską, Vidmantą Valentą, Ingridą Šakinytę. Salomėjos Nėries ir Bernardo Bučo sodintas sodas dar vos vos pradėjo rusvinti medžių lapus, ryški saulė pribarstė mirgančių, pulsuojančių šešėlių, o vasara, stipriai įsikibusi į rudens dieną, švelnino ir minkštino dailininkų potėpius. Plenero tema „Šimtmečio link“ skatino gręžtis atgal, apmąstyti praeitį, tačiau leido ir fiksuoti dabartį, šiandieną, gal net svajoti, kur link eisime netrukus. Plenero paskirtis – atskleisti natūros grožį, užfiksuoti akimirką, pagauti kismą, o tai kūrybai suteikia lengvumo, neįpareigoja ir leidžia tiesiog ramiai mėgautis procesu.

Spalio 1 d. 14 val. prasidėjo tikrasis ruduo – šaltas ir nuožmus. Kaip tik tuo metu, kai prie paskutinius štrichus bebaigiančių dailininkų jungėsi ir rašytojai – Lina Navickaitė, Gvidas Latakas, Irna Labokė, Petras Venslovas, Rimantas Klusas, Vilius Kočiubaitis – o tuomet rengėsi bendrai šventei. Rašytojai kartu sukūrė bendrą eilėraštį (nors kai kas gal būtų mieliau piešęs: „Jei gali nerašyti – nerašyk, / Geriau paišyk!“). Kiti dar svajojo apie rudens radybas: „Mes gėlių ir riešutų ieškojom, / Vien tik lapų radome po kojų! / Ir dar plenero spalvotų paveikslų!“ Tuo metu pastelės ir tapybos darbai tikrai jau buvo baigti, skulptūros stovėjo suradusios savo vietą ir pasiruošusios ne tik nuspalvinti niūrią dieną, bet ir prisistatyti, atsiverti muziejaus svečiams. Dailininkų kuratorius skulptorius Juozas Šlivinskas ir jam į pagalbą atėjusi Nelė Jurgelionienė mėgino prakalbinti dažniausiai tylius, mažakalbius menininkus, prabylančius tik spalvomis ir linijomis, kad jie bent keliais žodžiais atskleistų savo darbų sumanymus. Kuratorei Aldonai Ruseckaitei rašytojus tereikėjo paraginti išskleisti savo rankraščius, o tada iš jų lengvai liejosi poezijos ir prozos tekstai.
Stingdantį šaltį mėgino ištverti Artūro Puodžiukaičio saksofonas, džiuginęs klausytojus savo akordais, apie rudenį kažką kuždėjo renginio dalyviams išdovanoti Palemono sodų obuoliai, o menininkai vėl mąstė apie naujus darbus ir kitus kartus.
Šiuo metu muziejuje galima darbus apžiūrėti surengtoje parodoje, kuri veiks iki lapkričio 1 d.
 

Parengė S. Nėries memorialinio muziejaus muziejininkė Audronė Meškauskaitė,
nuotraukos autorės ir Zenono Baltrušio

Visa galerija
Atgal