Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
25
birželio
2018

POPIETĖ SU PASAKA IR MUZIKOS GARSAIS

Indrė Gaskaitė tvirtina, kad žmonės su regos negale yra tokie pat kaip visi – mylintys ir trokštantys būti mylimi, pilni vilčių ir svajonių. Šią merginą pažįsta daugybė žmonių, nes ji – pasakų autorė, muzikos atlikėja ir dar edukatorė. Ji keliauja po visą Lietuvą, lankosi ugdymo įstaigose ir pristato įdomią pačios sumanytą edukacinę programą „Pažintis su neregio pasauliu“. Darželinukams ir moksleiviams ji pasakoja apie aklo žmogaus gyvenimą, apie daiktus-pagalbininkus, kurie leidžia lengviau orientuotis nepažįstamoje erdvėje, neužkliūti, nesusižeisti, pasijusti tvirtai, beveik taip, kaip regintieji... Ji demonstruoja baltąją lazdelę, Brailio rašto mašinėlę, lentelę ir grifelį, leidžia susipažinti su iškiliosios spaudos iliustracijomis, skaito savo kūrybos pasakas. O tos pasakos – apie ieškojimus ir atradimus, apie svajones ir jų išsipildymą, apie gerumo vertę.
Gegužės 29 dieną, dar pavasarį, Indrė su ja susitikti panorusiems kauniečiams perskaitė tik vieną savo pasaką – „Kaip mergaitė saulės balsą išgirdo“, kurios klausytis pakvietė širdimi ir palinkėjo, kad saulė mūsų negąsdintų, kad suteiktų šilumos, šviesos, o vakarai kad būtų ramūs ir dovanotų malonų nakties poilsį...
Atliekant muzikinę programą, jaunajai vokalistei talkino pianistė, VDU muzikos akademijos studentė Milda Stanislovaitytė ir pritarė Grušo sodo paukščiai giesmininkai. Prieš renginį muziejaus salytėje pamerkėme tik pražydusių jazminų puokštę, nors nė nenujautėme, kad programą merginos pradės Leonido Abariaus ir Alio Balbieriaus daina „Po jazmino šakelėm“. Prieš kiekvieną dainą Indrė nuoširdžiai kalbėjo apie tai, kokius jausmus ir kokias asociacijas jai sukelia tekstas, kaip veikia melodija, kokią žinią ji nori perduoti klausytojui.
Išgirdome populiarųjį Ričardo Rodžerso „Edelveis“ iš legendinio Brodvėjaus miuziklo „Muzikos garsai“, visų pamėgtą Laimio Vilkončiaus ir Justino Marcinkevičiaus kūrinį „Dėl tos dainos“. Dainininkė pakvietė pritarti jos mylimo autoriaus Vytauto Kernagio „Baltam paukščiui“ ir bent trumpam pasijusti „Tarp Lietuvos ir dangaus aukšto...“ ir tikėti, kad po nakties išauš diena, kad negandos aplenks, „kol gieda paukštis virš mūsų...“  Koncerto pabaigos daina pagal Bernardo Brazdžionio eiles „Esi, dangau“ skambėjo kaip sakralinis kūrinys, ne tik dėl dvasingo teksto, bet, anot Indrės, ir dėl to, kad kompozitoriaus Raimundo Martinkėno kūryba pasižymi šviesumu, skaidrumu, džiugia viltimi. Po maloniai nuteikusio muzikinio-literatūrinio vakaro gera buvo pasivaikščioti po rašytojo sodą, pasėdėti po jazmino šakelėm, pasišnekėti apie Indrės būsimus koncertus ir literatūrinius sumanymus.
 
 

Parengė J. Grušo memorialinio muziejaus vedėja Nijolė Majerienė

Visa galerija
Atgal