Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
30
balandžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

POKALBIS SU KORNELIJUMI HELIU

Balandžio 25 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje paminėtos Lietuvos ir Zalcburgo žemės kultūrinio bendradarbiavimo 45-osios metinės. Per šiuos metus nemažai nuveikta savivaldos, kultūros, švietimo, mokslo srityse.
Renginyje dalyvavo ir sveikinimo žodžius tarė Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Austrijos Respublika grupės narė Raminta Popovienė, Austrijos ambasadorius Lietuvoje dr. Johann Spitzer ir LR kultūros atašė Austrijoje Lina Kaiser. Renginį vedė ir su svečiu iš Austrijos Kornelijumi Heliu kalbėjosi muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė.
Kornelijus Helis (Cornelius Hell) gimė Zalcburge, V. A. Mocarto gimtinėje, šiuo metu gyvena Vienoje. Jis – austrų rašytojas, vertėjas, germanistas, ilgametis Vilniaus universiteto vokiečių kalbos ir austrų literatūros dėstytojas. „Kai pradėjau dirbti Vilniaus universitete, buvau vienintelis dėstytojas germanistas. Džiugu, kad šiuo metu situacija pasikeitė į gerąją pusę.“ Apie pirmuosius įspūdžius Lietuvoje pasakojo popietės svečias.
2009 m. K. Helis parašė knygą apie Vilniaus miestą bei sudarė dvi antologijas, kuriose yra nemažai jo paties verstų tekstų. 2002 m. tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje K. Helis pristatė vokiečių kalba parengtą lietuviškos prozos antologiją „Raportas apie šmėklas“. Knyga sulaukė ypač plataus atgarsio vokiškai kalbančiose Europos šalyse.
Pokalbis daugiausia sukosi apie austrų ir lietuvių literatūras, jų skirtumus ir sąsajas, plačiajam visuomenės ratui žinomas rašytojų pavardes. Susirinkę klausytojai net neabejojo K. Helio nuopelnais lietuvių literatūros sklaidai, populiarinimui vokiškai kalbančiose šalyse. Nors vertėjas išvertė nemažai mūsų literatūros klasikų tekstų, pvz., A. Vienuolio, M. Katiliškio, Žemaitės, apgailestavo, kad kai kurios kultūrinės, istorinės realijos yra sunkiai perteikiamos ir,  pavyzdžiui, Maironio kūryba būtų sunkiai suprantama šiandieniniam austrų skaitytojui.
Savo ruožtu autorius ir kultūros atašė Lina Kaiser vieningai sutarė, kad lietuvių skaitytojai žymiai mažiau susipažinę su austrų literatūra, skatino paskaityti tokius pasaulinio garso austrų rašytojus, kaip A. Selinko, H. von Doderer, R. Musil, S. Zweig ir kitus.
Kalbant apie vertimo sunkumus, išryškėjo paradoksali situacija: „Kuomet man reikia išversti daiktavardį, tai padaryti sunku, nes lyginant su austrų kalba, jūs jų turite mažiau. Kaip galima vieną ir tą patį reiškinį įvardinti daiktavardžiu gėda? Mes tam vartojame skirtingų atspalvių žodžius. Kalbant apie veiksmažodžius, lietuvių kalboje jų nepalyginamai daugiau. Ko verti vien Žemaitės tekstai!“ Patirtimi dalinosi vertėjas.
Renginys simboliškai baigėsi rašytojų abejose šalyse padėties, kultūrinės spaudos reikšmės palyginimu. Autorius, vertėjas akcentavo svarbią ir opią mūsų ne tik literatūrinio, tačiau ir kultūrinio gyvenimo problemą: „Kiekvienas laikraštis Austrijoje turi kultūros skiltį, kuri apmokama valstybės. Be valstybės pagalbos neišsilaikytų ne tik ši rubrika, bet ir kai kurie dienraščiai, savaitraščiai. Tokio tipo literatūros, kritikos, eseistikos mėnraščio kaip „Metai“ Austrija neturi.“
Svečias iš Austrijos ragino pasidžiaugti tuo kas nuveikta kultūros, literatūros srityse.

Parengė ekskursijų vadovė Kristina Dambrauskaitė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal