Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
24
spalio
2018

POEZIJA BE KABLELIŲ IR TAŠKŲ

Maironio lietuvių literatūros muziejuje spalio 3 dieną buvo pristatyta trečioji kunigo ir poeto Justo Jasėno knyga „Surink iš pakraščių“. Kartu su knygos autoriumi dalyvavo knygos leidėjas, sudarytojas, redaktorius Vytautas Kaziela, aktorė Jūratė Onaitytė, smuikininkė Kristina Katavičiūtė. Knygą išleido Utenoje įsikūrusi leidykla „Kamonada“.
Vakarą šiltai vedė muziejininkė Virginija Paplauskienė. Ji sakė, kad jai ypatingai malonu kalbėti apie Justo knygą. Virginija džiaugėsi, kad Justas padeda muziejininkams, jis iš pakraščių –  Biržų, Kupiškio atveža eksponatų į mūsų muziejų. Virginija papasakojo, kaip susipažino su J. Jasėnu. R. Brogienė jai atsiuntė atvirukų rinkinį, labai nustebino subtilūs tekstai ant jų. Jie buvo Justo. Likau netekus amo. Kaip jis taip galėjo?
Ši Justo knyga – jau trečioji. Pirmosios – „Užmigdykite mus Ežeruos“ ir „Artumų Erčios“. Trečiosios knygos „Surink iš pakraščių“ viršelį piešė dailininkė S. Medytė. Knygoje yra puiki Justo fotografija, kurioje matome jį sėdintį prie žydinčio jazmino. Jazmino žiede / Radau Tave / Abu skleidėmės. Knygoje svarbi jazmino metafora. Knygą sudaro trys saviti skyriai. Tikėjimas, viltis, meilė – tai svarbiausi dalykai. Svarbūs asmenys – Maironis, A. Baranauskas, Tėvas Stanislovas. Justui labai brangi lietuvių kalba.
Vakaro metu smuiku grojo K. Katavičiūtė, o Justo eilėraščius skaitė aktorė J. Onaitytė. Aktorė pasakojo, kad atsivertė Justo knygą ir labai nusigando. Nei kablelių, nei taškų. Bet aš pati juos sudėjau.
Senojo Kauno fotografijos / Iki svaigaus verksmo užkalbina / Kaip priartėti Tiesoje / Skausminga lyg būčiau gyvenęs / Ne dabar / Su vandeniu / Upių susitikime / Prasidėjau / Ir pasibaigiau / Rytoj / Kai vaikščios ir mirs / Žodį apsikabinę / Jau nebeatsimins vakarykščių nuotraukų / Antikvariate Su nuolaida.
Redaktorius V. Kaziela kalbėjo apie liekną, smulkų, čiuplutį kunigėlį ir poetą Justą. Jis turi stiprių galių. Vytautas atvyko į vakarą iš ligoninės, nusipurtęs visas lašines. Jis pasakojo apie Justą. Justas baigė Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnaziją. Įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Vėliau jis studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultete, pastoracinės teologijos magistrantūroje. Justas yra teologijos licenciatas.
Justui patiko ir žurnalistika. Rašydavo reportažus į „Panevėžio balsą“. Pasirinko kunigystę, manydamas, kad rašymas nenukentės. V. Kaziela pasakojo, kad Justas savo lėšomis išleido B. Riboko ir J. Gabriūnaitės poeziją. Pasirūpino tais, kurie savimi jau negalėjo pasirūpinti. Vytautas su Justu susipažino Zarasų P. Širvio gimnazijoje. V. Kaziela sakė, kad kalbėdamas visados susiranda auditorijoje kieno nors šiltas akis ir kalba jam. Tąsyk kalbėjo žiūrėdamas į Justą. Ilgai truko ir pokalbis po renginio gimnazijoje.
Labai gražiai apie kunigą Justą yra pasakiusi poetė Regina Katinaitė-Lumpickienė. Kai Justas sutramdė kažkokį įsismarkavusį pilietį, tai poetė sakė – šito kunigiuko dar trys metrai po žeme. Ji yra ir Justo trečiosios knygos redaktorė.
Justas atnešė rankraščius į leidyklą ir labai norėjo, kad knyga būtų graži. Daryk, ką nori, bet, kad knyga būtų gera. V. Kaziela prisipažino, kad nesisekė dėlioti knygą. O paskui atrado eilėraštį „Senojo Kauno fotografijos“ ir knyga lengvai susidėliojo. Knygos orientyrai – didžiosios raidės, o skyrybos ženklų nėra. Labai svarbios Justo poezijoje dedikacijos A. Baranauskui, K. Praniauskaitei ir kitiems. Kad man niekas nebesiseka... / Šventraščio skiaučių praradimai / Vaikystės smuikelis ant sienos / Žvilgančios ašaros virpa / Rašalas kraują nudažo / Karolinos gėlė / Mirusio vyskupo karstas. Tai eilėraštis skirtas Antanui Baranauskaui, poetui, vyskupui. Poezija paslaptinga, pilna stiprios srovės. Poetas J. Jasėnas nori pašaukti iš pakraščių visus mažutėlius prie vieno stalo. V. Kaziela prisipažino, kad jam labai mielos tos senos moterytės su skarelėm iš Justo eilėraščio. Norisi visas apkabinti.
Vėliau dar skambėjo smuiko melodijos, o aktorė Jūratė skaitė eilėraščius iš naujosios Justo knygos „Surink iš pakraščių“.
Prelatas V. Vaičiūnas pasakojo apie Justo sėkmingai baigtas studijas. Jis sveikino Justą ir paskaitė vieną jo eilėraštį „Nusidėjėliai“.
Kunigas ir poetas N. Pipiras džiaugėsi Justo knyga. Jam labai brangus gimtasis Aukštaitijos kraštas, pats yra iš ten kilęs. Nerijus kartu su Justu stojo į seminariją 2001 metais. Knyga, anot N. Pipiro, užduoda ir namų darbų.
Vakaro pabaigoje kalbėjo ir pats Justas. Pradėjo nuo to, kaip vyskupas A. Baranauskas verčia šv. Raštą. Dar skaitė kelis savo eilėraščius. Angele / Budėk sapno pakraštyje / Mėnesienos naktį / Saugok tai kas dar bus / Pro šalį praeis / Nepastebėsiu / Gelsvėjančios tylos virš miesto / Namų / Primink / Išsaugotą Betliejaus nežinomybę / Mums atsikvėpti.
Linkime kunigui ir poetui Justui toliau rašyti poeziją be kablelių ir taškų.
 

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkė Albina Protienė,
nuotraukos Zenono Baltrušio

Visa galerija
Atgal