Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
20
lapkričio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

POETO KNYGOS SUTIKTUVĖS

Poetas, literatūros kritikas Valdemaras Kukulas knygą apie poetą Paulių Širvį laikė svarbiausiu savo gyvenimo darbu. V. Kukulas knygos nebaigė, mirtis buvo greitesnė. Bet nespėta parašyti tik paskutinių puslapių. V. Kukulas mirė 2011-aisiais, o knygą Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido pernai. Maironio lietuvių literatūros muziejuje knygos „Pauliaus Širvio gyvenimas ir kūryba: ženklai ir pražvalgos“ sutiktuvės įvyko šiemet, spalio 13-ąją... Vakare dalyvavo literatūrologai Petras Bražėnas, Virginijus Gasiliūnas, knygos redaktorius, poetas Vainius Bakas, P. Širvio žmona Birutė Širvienė, aktorius Henrikas Savickis.
Vakaro pradžioje visi klausėsi paties poeto Pauliaus Širvio balso. Jis skaitė eilėraščius „Aš beržas“ ir „Buvo obelys ružavos ružavos...“
Knygos „Pauliaus Širvio gyvenimas ir kūryba: ženklai ir pražvalgos“ redaktorius V. Bakas kalbėjo iš paruoštukės. Su V. Kukulu jis susipažino jaunųjų literatų konkursuose. Dabar pasiūlymą gavo iš Deimantės Kukulienės. Redaguoti padėjo ir Vainiaus žmona Greta. Knygos rankraštį tvarkė ir Deimantė Kukulienė – puiki „Metų“ stilistė. V. Bakas knygos autorių vadino kalbos juvelyru. Kalbėjo apie kūrėjo tamsą, prisiminė rašytojo M. Kunderos žodžius apie nepakeliamą būties lengvybę. V. Kukulas abejojo monografija. Knyga apie P. Širvį turi paantraštę – monografija. Poetas M. Martinaitis yra sakęs, kad jis neįsivaizduoja akademinės monografijos apie P. Širvį. Tokios poezijos neįmanoma aprašyti.  P. Širvys – išbaigtas poetas. Labai aiškus kūrybos išbaigtumas. Ši V. Kukulo knyga – tai gero poeto knyga apie kitą gerą poetą. „P. Širvys yra vienas iš nedaugelio tikrai išbaigtų ir užbaigtų poetų. Tai, ką jis užrašė, yra viskas, ką jis apskritai ir tegalėjo parašyti, ir šitą absoliutų kūrybos baigtinumą liudija paskutinieji dešimt jo gyvenimo metų, kuriuos jis sąžiningai ištylėjo.“ Tai V. Kukulo mintis iš knygos apie Širvį.
Po V. Bako kalbos aktorius H. Savickis perskaitė P. Širvio eilėraštį „Nutolę toliai...“: „Tu veltui stovi / Akis pridengus. / Tik jūrų žolės / Tik šaltos bangos. / Tik tolių / Toliuos / Nutolę toliai...“
Literatūrologas Virginijus Gasiliūnas prisiminė Albertą Zalatorių, kuris daug rašė apie V. Krėvę. Rašė, bet nebaigė. Virginijus jau trisdešimt metų pažįstamas su V. Kukulu. Valdo galvoj buvo sudėta begalė medžiagos apie P. Širvį. V. Kukulas gavo stipendiją ir knygą būtinai reikėjo parašyti. Jei ne ta stipendija, knygą dar būtų brandinęs. V. Kukulas ėmėsi ieškoti poeto P. Širvio pradmenų stalininiuose tekstuose. Kas ten tokio galėjo būti? Tikras talentas prasimuša ir tokiuose tekstuose. Ten rasta ir literatūros grūdų. V. Kukulas į viską įsiskaitė, daug ką įžvelgė...
V. Gasiliūnas sakė, kad Valdo žurnalistiniai dalykai gal kada nors sulauks studijų. Kalbėtojas teigė, kad apie poetus geras knygas parašo tik geri poetai. Knygos apie P. Širvį geras stilius, suvokiama kalba. O kad knyga nebaigta – taip turi būti.
A. Ruseckaitė pastebėjo, kad knyga apie P. Širvį pirma tokia atvira monografija. V. Gasiliūnas teigė, kad taip yra todėl, kad rašo ne mokslininkas, o žmogus. Jis branduoly nepabijojo rasti kirmino...
P. Širvio žmona Birutė vakaro metu paskaitė poeto dienoraščio ištraukų, rašytų narkologiniame skyriuje. Gal kada nors dienoraščiai pateks į Maironio lietuvių literatūros muziejų... B. Širvienė teigė, kad jai labai patinka V. Kukulo knyga. Ji bendravo su juo.
Po aktoriaus H. Savickio padainuotos dainos „Aš nevertas švelnių tavo žodžių...“, A. Ruseckaitė sakė, kad kiekvieną kartą darosi graudu.
Literatūrologas prof. dr. P. Bražėnas prisipažino, kad apie Širvį nėra parašęs nė eilutės. Pirmąsyk poetą P. Širvį profesorius pamatė Molėtuose 1956 metais. Ten jis išgirdo, kaip poetas pasakojo apie jo dėdę Bražėną, žuvusį Kurše. P. Bražėnas sakė, jog jis prisimena, kaip jo motina verkė ir bučiavo savo brolį, išeinantį į karą.
P. Bražėnui su Valdu Kukulu daug sykių tekę susitikti. Būta įvairiausių progų. Valdas augo labai sunkiom sąlygom. Patyrė visko. Valdas – didžiulis talentas. Tai matyti iš knygos apie P. Širvį. Profesorius skaitė ją du kartus. V. Kukulas pervertė milžinišką krūvą spaudos. Būta didelio pasiryžimo perskaityti pokario spaudą. Valdas to laiko nematęs, bet labai įsigilino į jį. Valdas – reto įžvalgumo žmogus. P. Bražėnas minėjo ir Valdo socialinį brandumą. V. Kukulas rašė puikias literatūros apžvalgas „Nemunui“. Kito tokio kritiko kaip Valdas nėra. Jis buvo reto atvirumo. Pasakydavo ir nemalonius dalykus. Jauniems žmonėms V. Kukulas buvo labai svarbus, noriai su juo bendravo. Kukulas – mokslininkas-tyrinėtojas. Jis puikiai išanalizavo eilėraščius. V. Kukulas parodo, koks svarbus yra pakartojimas. Pamatyti svarbiausius eilėraščio akcentus reikia poeto širdies. Valdo keli metai nėra, o kiek jo knygų išėjo...
V. Kukulo knygą „Pauliaus Širvio gyvenimas ir kūryba: ženklai ir pražvalgos“ išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Knyga baigiama niekur neskelbtu V. Kukulo tekstu „Likus dešimčiai metų gyvenimo“, kur rašoma apie paskutiniąją P. Širvio lyrikos knygą.

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkė Albina Protienė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal