Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
21
liepos
2018

„PIRMAS LANKAS“ (3)

Birželio 20-osios popietę Maironio namų rūsyje įvyko susitikimas su jauna debiutuojančia poete Lina Buividavičiūte. Pati autorė paminėjo gilų ir tvirtą ryšį su Maironio namų aura – čia ji, dar moksleivė, dalyvavo skaitovų konkursuose, vėliau jaunųjų kūrėjų kūrybos konkursuose, dar vėliau – pati vertino literatūrinius debiutus, o šįkart pristatė savo būtasopį – pirmąją eilėraščių rinktinę „Helsinkio sindromas“ („Kauko laiptai“, 2017 m.)
Poetę kalbino, įžvalgomis apie knygą dalinosi redaktorė Aurina Venislovaitė. Redaktorė kūrybingai kalbino jaunąją poetę, vakaro pašnekesiui metaforiškai suteikdama stuburą, o savo klausimus įvilkdama į stuburo slankstelių literatūrinį diskursą.
Aktyviai L. Buividavičiūtės kūrybos ištakomis domėjosi ir susirinkę klausytojai, diskusijos netilo gerą valandą. Aptartas šiuolaikinis literatūros žanrų ribų trynimasis, knygos parašymo kelias, šiuolaikinius poetus dominančios temos, patirtos traumos, ryškėjantys archetipai ir kontekstai, kurių „Helsinkio sindromas“ prisotintas ir tai pati autorė išskyrė ir kaip privalumą, ir kaip trukdį, neleidžiantį skaitytojui suvokti jos tekstų.
Renginio pabaigoje poetė skyrė vieną savo eilėraščių Jonui Mačiuliui-Maironiui, viltasi, kad šis jam turėtų patikti, kadangi, anot Linos, eilėraštis skaudžiai savyje talpina ištisą kelių kartų trauminę patirtį, Sibiro tremtį, sugulančią į eilėraščio eilučių prasmę...
 
Baltoji meška, jautiesi lengva it plunksnelė, išdarinėji piruetus –
plauki ant nuosavo ledo lyties viena kojele pasispyrus.
O aplink tiek daug ruonių būriuojasi, ploja tau pelekėliais.
Visi nori būti tavo suvalgyti, visi nori būti tavo paliudyti.
Baltoji meška, kokia tu laiminga, išauginusi tiek palikuonių,
išlaikiusi savo kailį be menkiausios dėmelės, tokia išsičiustijusi.
Baltoji meška, kokia tu nušvitus, medituoji pasaulį –
Šiaurės pašvaistėje plečiasi laikas, pulsuoja gyvenimas.
Baltoji meška, seilėjies užglušinta, nušašus, nuplikus,
uždaryta nykiausiam zoologijos sode, iš kur tu ir kilus.
Suramdyta istorijos marškiniais, sveikąja akim regi daktariūkštį.
Baltoji meška, švirkšte – švyti laikas, švirkšte – palikuoniai.
Baltoji meška, ar vis dar sapnuose laki ledinį Obės vandenį,
kuriuo girdei savo vaikus, kai važiavai į dešimties metų kelionę?
 

Eil. „Baltosios meškos bielagariačka“
 
Šis susitikimas simbolinis, ne tik trečiasis, magiškasis skaičius, bet ir užbaigiantis renginių ciklo „Pirmas lankas“ poezijos knygų sutiktuves. Nuo rudens žiūrovus kviesime sekti renginių naujienas ir dalyvauti „Pirmo lanko“ prozos knygų susitikimuose su jaunais debiutuojančiais rašytojais.
 

Parengė muziejininkė Kristina Dambrauskaitė

Visa galerija
Atgal