Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
16
rugpjūčio
2018

PAVASARĮ ŠVENTĘ ŠVĘSTI YRA PUIKU

1965-ųjų ir 2018-ųjų Poezijos pavasarius jungia ir skiria daugiau nei 50 metų. Jei (netyčia) patyrinėtume, apie ką rašė, tarkim, pirmieji šios šventės laureatai Justinas Marcinkevičius (1965), Algimantas Baltakis (1966) ir praėjusių metų laureatas Tomas Venclova, šiųmetis Almis Grybauskas, pamatytume, jog skirtybių gana daug. Tačiau lyginti ir tyrinėti nebūtina, geriau šventėje dalyvauti, skaityti, klausytis. Juoba, jog šventė truko veik tris savaites – aidėjo Lietuvoje ir už jos sienų: per Klaipėdą, Šilutę, Pagėgius, Kaliningradą, Lenkiją, Šveicariją, Vilnių, pasiekė Kauną. O čia – bene svarbiausias momentas – laureatas ir ąžuolo lapų vainikas Maironio sode (Maironio premija, žinoma, taip pat). Šiemet, kaip minėta, – Almis Grybauskas ir jo knyga „Toli blizga“, išleista 2017 m.
 
Medum ir derva srūva vasara
balzamuodama tvariai palaikus...
Aukštyn ir žemyn veda mus
vienas ir tas pats kelias
Kai bite pro burną išlėks
ką laikei savastim giliausia...
Tiktai Logos – valki liepsna
kiek prislopus vėl atsigauna
Ir tamsus fragmentas: esi
gyvas kitų mirtim Visi
mirę esam kitų gyvenimu
(Eilėr. „Fragmentai“).
 
Apie laureato kūrybą poetas Antanas A. Jonynas yra sakęs, jog tai gera, stipri, ori ir stojiška poezija...  „Nemuno“ žurnalo redaktorė Erika Drungytė tradicinį „Nemuno katino“ prizą už labiausiai vykusį debiutą įteikė jaunai poetei Samantai Kietytei. Apie ką rašo jaunoji poetė? Pasakyti, jog Poezijos pavasario almanache rastume eilėraštį, kuriame ji paslapčia kalbasi su ...troleibusu, būtų kiek primityvoka, nes eilėraštis įdomus, savitas, drąsus ir originalus: „Lipsi, nelipsi? / Žiūri klausiamai dar vienas / Ilgesingų akių troleibusas, / Ne, nelipsiu, aš esu motyvas / Šitos apytuštės stotelės, / Kurioje kvepia dumbliais, nors / Ir nėra čia jokio ežero, nėra nė / Piktos bobutės su ružavu lūpdažiu / Ir broške ant skaros, kaip ir / Filosofiško šlavėjo, parimusio ant šluotos, / Užtat yra čia kiek tik nori vėjo, / Balų, nematančių nieko, ir / Šaligatvių plytelių chorėjo. / Kaip ir dūlančių lapų ląstelienos, / Tykštančios iš po ratų dar vieno / Ilgesingų akių troleibuso, / Į kurį niekad nelipsiu, / Kad išliktų per amžius / Šitas durnas rudens peizažas“.
Būta ir kitokių apdovanojimų: už poetinės prozos knygą „Romanas su Frau“ „Kauno spaudos“ prizu apdovanota rašytoja Violeta Šoblinskaitė, o Maronio sodo varnos prizas įteiktas satyrikui Rimantui Klusui už knygą „Racijų vibracija“.
Poetai Tomas Vyšniauskas ir Karolis Baublys – taip pat debiutantai – paskaitė eilėraščių iš pirmųjų savo knygų „Įelektrinto piemens“ ir „Geležinės vėjarodės“. Knygos išleistos „Kauko laiptų“ leidykloje – jos direktorius rūpinasi jaunais talentingais kūrėjais.
Beliktų pridurti: tokią šventę švęsti Maironio namuose yra puiku. Puiku, nes žalias ir jaukus sodas tinka poezijai, puiku, kai šventę veda savi žmonės: Maironio namų direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė ir žinomas Kauno aktorius Petras Venslovas, puiku, jog šalia aštuonias knygas išleidusio laureato, poeto ir vertėjo eilių gali skambėti ir debiutantų kūryba – kada nors jie (tikrų tikriausiai) bus vainikuoti laureatų vainikais. O Poezijos pavasario paukštė dar daugybę kartų skris per Lietuvą...
Vakaro nuotraukas galite išvysti čia>>
 
Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus vedėja Virginija Markauskienė

Visa galerija
Atgal