Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
13
lapkričio
2018

PAREIGINGOJI BIČIULYSTĖ

Spalio 24 d. B. ir V. Sruogų namuose-muziejuje surengtas vakaras „Pareigingoji bičiulystė“, skirtas lietuvių literatūros klasiko Balio Sruogos 71-osioms mirties metinėms.
 
Artėjant Vėlinėms prisiminti ir kiti, neseniai į amžinybę išėjusieji: profesorius Aniolas Sruoga, Dalios Sruogaitės pusseserė Jolita Sruogaitė ir jos gyvenimo draugas Saulius Kristutis.
Dr. Neringa Markevičienė skaitė pranešimą apie rengiamus išleisti B. Sruogos laiškus, rašytus dešimčia metų vyresniam broliui diplomatui Juozapui Sruogai. Laiškus išsaugojo J. Sruogos dukra J. Sruogaitė.
Pasak N. Markevičienės, iš karo metais B. Sruogos Petrograde jaunystės mylimajai Valerijai Čiurlionytei rašytų laiškų galima spręsti, kad pradžioje tarp brolių artimesnio sutarimo nebuvo. B. Sruoga nemėgo ir vengė vyresniojo brolio. Jis, jau nukentėjęs kare, norėjo mažiau patyrusį, nuo realaus gyvenimo labiau atitrūkusį jaunėlį apsaugoti nuo priverstinės tarnybos svetimoje kariuomenėje, fizinių ir dvasinių traumų. Juozapas, kuriam pritarė ir kitas brolis Adolfas, griežtai ir valdingai vertė B. Sruogą stoti į Karo inžinierių mokyklą mokytis dešimtininku. B. Sruoga, nors ir suprato brolių logiškus argumentus, negalėjo pakęsti įsakmių nurodinėjimų. Jis Juozapą vadino „šaltu ir skaitliuojančiu despotu“, laikė jį kategorišku, racionaliu, rūsčiu.
Susirašinėjimas prasidėjo Pirmojo pasaulinio karo metais, kai B. Sruoga dar tik buvo pradėjęs literatūros studijas Maskvos universitete, o J. Sruoga jau dirbo Lubiankos pastate įsikūrusioje teisės kontoroje. Maskvoje anksčiau buvę šalti santykiai pasikeitė, dingo įtampa. Laiškuose atsispindi brolių rūpestis vienas kitu. Juozapas materialiai rėmė pasiligojusį B. Sruogą. Šis ieškojo broliui vertimų į rusų kalbą, stengėsi įtraukti į tuomet vykusius lietuvių literatūros rinkinio rusų kalba rengimo darbus. J. Sruoga brolį paskatino dėl karo neramią 1917 m. vasarą praleisti Sočyje, keliaujant po Kaukazo kraštą, ieškant naujų patirčių, įkvėpimo semiantis kalnuose. B. Sruoga, įkvėptas kelionėms, apie jį rašė: „Ir tasai broliukas Juozas – koks jis geras, koks jis geras. Aš nežinojau to! Aš nežinojau, kad tasai visuomet rūstus rimtas veidas tiek gerumo turi! Liepia man būtinai eit į kalnus, toli toli, kur arai ir žalčiai, liepia Kryman nuvažiuoti, liepia gražybe alsuoti, liepia visus kalnus išvaikščioti, liepia jaunybę pažinti. /…/ Geras jisai, labai, labai, labai geras!“
Literatūrologė teigė: „Skaitant brolių susirašinėjimą, galima sužinoti apie svarbiausius B. Sruogos gyvenimo įvykius tarpukariu (1927–1939) ir pokariu (1945–1947): organizuotas keliones su studentais po Europą, Lietuvos universiteto reformą, tėviškę – Baibokus, namų statybas Kaune ir Kauno gyvenimo realijas, artimųjų ligas ir netektis, brolio Adolfo Sruogos baudžiamąją bylą, pokarinio gyvenimo problemas.“
B. Sruogos ir J. Sruogos laiškai keičia anksčiau įsitvirtinusį stereotipą apie nedraugiškus, oficialius, šaltus tarpusavio santykių. Laiškai liudija brolius bendravus artimai ir atvirtai. Juos vienijo maištinga dvasia (1905 m. abu žodžiu ir veiksmu kovojo prieš caro valdžią), kare patirtos traumos (1914 m. J. Sruoga buvo sunkiai sužeistas patrankos sviedinio skeveldra, B. Sruoga išgyveno desperaciją, isteriją, dvasios krizę), akademiniai, švietėjiški interesai, panašūs kelionių ir rašymo pomėgiai, kalnų aistra, net ir buities, sveikatos rūpesčiai. Būtina prisiminti ir tai, kad, 1946 m. prasidėjus garsiausio B. Sruogos kūrinio „Dievų miškas“ cenzūravimo kampanijai, brolis J. Sruoga išsaugojo vieną kūrinio mašinraštį.
Kitas renginio dalyvis Gediminas Juškevičius, gerai pažinęs J. Sruogos dukterį J. Sruogaitę, pasidalijo iš jos išgirstais atsiminimais apie tėvelį J. Sruogą bei neseniai mirusį Saulių Kristutį, ilgametį J. Sruogaitės gyvenimo draugą, ištikimą muziejaus bičiulį.
Literatūrologas doc. dr. Ramutis Karmalavičius, apibendrindamas renginį, kalbėjo apie 2018 m. sruogistikos srityje atliktus naujus ir reikšmingus darbus: ekranuose pasirodžiusią dokumentinę apybraižą „Vieno buto istorija: Balys Sruoga“ (režisieriai Jonas Juozapaitis ir Daiva Bilinskienė), laidą apie Baibokų kaimą „Mano tėviškė. Rašytojas Balys Sruoga“, viešai prieinamu tapusį, nuolat pildomą B. Sruogos elektroninį laiškų archyvą (http://www.sruoga.flf.vu.lt/), naujausius straipsnius.
Renginyje dalyvavo ir Sruogų šeimos nariai: prof. Virginijus Sruoga su žmona Jolanta Sruogiene ir Birutė Sruogaitė.
Vakaro metu skambėjo smuikininkės Jurgitos Gelūnaitės-Tervydienės atliekama muzika.
 

Parengė V. Ir B. Sruogų namų-muziejaus vedėja Birutė Glaznerienė, nuotraukos – Antano Untydi.

 

Visa galerija
Atgal