Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
23
rugsėjo
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

OPTIMIZMO PAMOKA

Pastaruoju metu Maironio lietuvių literatūros muziejuje dažnais svečiais tapo Klaipėdos miesto literatai, tiksliau – literatės. Metų bėgyje mus aplankė rašytojos Daiva Molytė-Lukauskienė, Nijolė Kliukaitė-Kepenienė, Jūratė Sučylaitė ir Rita Latvėnaitė-Kairienė. Gal čia laisvo jūros vėjo ar energingo perspektyvaus miesto auros įtaka, kad visos viešnios iš pajūrio tradiciškai konservatyvią kauniečių auditoriją nustebino savo optimizmu, nesuvaržytu mąstymu, entuziazmu ir ... moterišku žavesiu. Pati energingiausia iš viešnių – Rita Latvėnaitė-Kairienė – nepabijojo atvažiuoti į muziejų antrą kartą ir spalio 9 dieną surengė tikrą savo kūrybos benefisą. Ji ir pasakojo apie savo kūrybinį kelią, ir skaitė romano ir novelių ištraukas, ir deklamavo eiles, ir netgi kartu su klausytojais padainavo (moji man, žuvėdra baltoji...). Mokytoja pagal profesiją ir pašaukimą, ir rašytoja tik iš pašaukimo, R. Latvėnaitė-Kairienė vakaro metu savo gera nuotaika ir energijos gūsiais greitai išblaškė atsargų skepticizmą, kuris paprastai lydi susiduriant su rašančių mokytojų kūryba. Pridursiu – ji tikėjosi, kad bendraus su mokinių auditorija, tačiau salėje susirinkusių klausytojų amžiaus vidurkis siekė apie 50 metų. Ritos Latvėnaitės-Kairienės garbei reikia pasakyti, kad ji nepasimetė ir savo teigiamos energijos iškrovomis taip transformavo savo klausytojus, kad vakaro pabaigoje atrodė, jog salėje vyrauja išdykę aštuntokai.
Taigi, trumpai apie viską. Pirmojo jos kūrybinio bandymo auka tapo tėvas (beje, laivo kapitonas), aštuonmetės Ritos išmonės dėka eilėraštyje paverstas siaubūnu, kuris girtas dujomis susprogdino namą. Tačiau tikrasis posūkis į kūrybą įvyko tik po to, kai jos mokiniai padovanojo savo auklėtojai gražią užrašų knygutę ir prisakė į ją rašyti eilėraščius. R. Latvėnaitė-Kairienė savo mokiniams pakluso ir į knygutę surašyti eilėraščiai tapo pagrindu jos pirmajai poezijos knygai „Rašaluotų pirštų pėdos“ (2000 m.). Kitas postūmis kūrybai buvo, kai jai paskambino, dabar jau amžiną atilsį, buvęs Klaipėdos rašytojų skyriaus pirmininkas Rimantas Černiauskas ir paklausė, ar turi spaudai kokią novelę. R. Latvėnaitė-Kairienė novelės neturėjo, bet pažadėjo parašyti ir savo pažadą tesėjo. 2009 metais jos sukurtos novelės išėjo atskira knyga – „Civilizuotos mintys apie karvę“. Autorės žodžiais, šios novelės parašytos iškėlus vieną koją iš mokyklos. Tikrasis pasisekimas rašytoją aplankė tada, kai 2007 metais ji išleido romaną paaugliams „Šauksmas“ (antroji laida – 2009 m.). Tai romanas apie skaudžią mergaitės vaikystę, jaunystę, apie vaikystėje iš suaugusio žmogaus patirtą seksualinę prievartą ir jos pasekmes mergaitės brendimui. Vakaro metu R. Latvėnaitė-Kairienė nelinksmai pajuokavo, kad šiame romane ji netyčia išpranašavo garsiąją Kedžių bylą. Greitu laiku turėtų išeiti ir pirmoji jos apysaka mažiausiems skaitytojams „Ratukų Rikis“. Tai bus sukrečianti istorija apie Tomo Mano namelyje Nidoje gyvenantį paršiuką invalidą (valdo tik dvi kojytes) Rikį, kuris įsimyli varlę, draugauja su kurmiu ir išsilavinusia kate Smilga, laisvai kalbančia kuršiškai.
Mokytoją-rašytoją klausinėjusi rašytoja Aldona Ruseckaitė palinkėjo R. Latvėnaitei-Kairienei toliau kurti literatūrą paaugliams (beje, R. Latvėnaitė-Kairienė yra Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos – IBBY – narė), tuo labiau, kad gerų knygų paaugliams Lietuvoje labai trūksta. Atsakydama R. Latvėnaitė-Kairienė prisipažino, kad jos planuose yra naujas romanas apie gimnazistus, kurio pagrindinė herojė bus vaikų namuose užauginta mergaitė. Mane žavi KITOKIE – talentingi, paslaptingi, jautrūs, įžūlūs, nesuprasti vaikai, paaugliai ir jaunuoliai. Savo veikla ir kūriniais mėginu atkreipti visuomenės dėmesį į KITOKIŲ pasaulį, padėti jauniems žmonėms susivokti sudėtingose gyvenimo realijose ir kartu ieškoti išeities, – taip savo kūrybos paskatas apibūdino pati rašytoja. Gražus tikslas ir jis realiai įgyvendinamas, bet tik su viena sąlyga – dauguma mokytojų turėtų būti panašūs į netradicinę mokytoją ir rašytoją Ritą Latvėnaitę-Kairienę, kurios pamokoje spalio 9 dieną Maironio lietuvių literatūros muziejuje teko dalyvauti.

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkas Edmundas Kazlauskas,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal