Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
29
gegužės
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

NEĮVEIKIAMA TEATRO GALIA

Teatro galia didžiulė. Gegužės 13-osios pavakarę MLLM vyko Juozo Algimanto Krikštopaičio knygos „Neįveikiama teatro galia“ sutiktuvės. Kartu su knygos autoriumi dalyvavo „Naujosios Romuvos“ redaktorius, leidėjas Andrius Konickis, teatrologė Elvyra Markevičiūtė, dramaturgė Liucija Armonaitė, režisierius Gytis Padegimas. Vakaro svečius kalbino Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė.
Knygoje „Neįveikiama teatro galia“ aptariami E. Nekrošiaus, J. Vaitkaus, R. Tumino, A. Cholinos ir kitų režisierių sukurti dramos, operos, baleto spektakliai. Autorius siekia atskleisti sceninius veikalus kuriančių individualybių raiškos ypatybes, nepakartojamus jų kūrybos bruožus. Be to, jam rūpi svarstyti režisierių interpretacijų turinius, simboliką, jų reikšmių kryptis. Kūryba nagrinėjama kultūrologiniu ir filosofiniu aspektais. Taip rašoma knygos anotacijoje.
Knygos leidėjas A. Konickis sakė, kad J. A. Krikštopaičio straipsniai publikuojami periodikoje, autorius labai kruopščiai dirba. Knyga „Neįveikiama teatro galia“ pasirodė metų pradžioje. Kultūros ministerija finansavo jos leidybą.
Teatrologė E. Markevičiūtė kalbėjo apie trumpą spektaklio gyvenimą scenoje. Knygos „Neįveikiama teatro galia“ autorius rekonstruoja atmintį. Jis tą patį spektaklį žiūri daug kartų ir aprašo įspūdį. Aprašo spektaklį ir po dešimt metų pasižiūrėjęs. Jis nuolatos grįžta prie jau matytų spektaklių. Būtina fiksuoti spektaklį visais įmanomais būdais. „Kad daugiau atsirastų tokių žmonių kaip J. A. Krikštopaitis.“ Knygų apie teatrą visada trūksta, jų visados mažai. Neseniai išėjusi aktorės N. Narmontaitės knyga yra labai skaitoma. Žmones nepaprastai domina teatro užkulisiai.
G. Padegimas teigė, kad knygoje jis nėra aprašytas. Tik labai seniai A. J. Krikštopaitis yra parašęs kritišką tekstą apie vieną jo spektaklį. „Laimingi tie, kurie patys ateina į teatrą, o ne varu atvaromi, atgrūdami mokytojų.“ Režisierius sakė, kad žmonės, einantys į teatrą, niekada nesilankys pas psichiatrus, psichologus. Smagu teatrui, kai jis įgyja draugą. G. Padegimas kalbėjo apie tuos, kurie eidami teatran dejuoja, kuriems tai tarsi nemaloni pareiga. Jis sakė, kad pažinojo tokią žiūrovę, kuri jo spektaklį „Mūsų miestelis“ stebėjo 115 kartų. Spektakliuose J. A. Krikštopaitis įžvelgia gilumines struktūras, ieško vertybių. Jis nevaidina objektyvaus. Jis sako tiesiai šviesiai – esu subjektyvus. Režisierius G. Padegimas kalbėjo apie sunaikintą Mataičių teatrą. Tai didžiulis praradimas. J. A. Krikštopaičio knygoje apie jį yra skyrius „Teatralizuoti Mataičių giedojimai“, kuriame teigiama, kad „Mataičių teatras kūrė savo spektaklius ne imituodamas folklorą, bet remdamasis paveldo tyrimais, kurie ruošė kelią į tautinės kultūros įprasminimą bendrame Europos kultūrų kontekste.“
Žmonės ilgai atsimena teatro kvapą. G. Padegimas sakė, kad „Naujoji Romuva“ gyvena skurdžiai, bet sugebėjo labai gražiai išleisti knygą. Knygų mugėje tokia knyga turėtų gauti apdovanojimą. Ji prisideda prie teatro išlaikymo dvasiniame, kultūriniame lygmenyje.
Dramaturgė L. Armonaitė sutiko su tuo, kas pasakyta. „Tai laisvo žmogaus knyga.“ Fizikas, chemikas, filosofas, kultūros ir meno istorikas. J. A. Krikštopaičiui rūpi Lietuva ir jos kultūra. Labai seniai jis rašė žurnale „Mokslas ir gyvenimas“ apie alpinizmą. Yra išleidęs knygų apie alpinizmą – „Snieguotosios viršūnės“ ir „Didžiuoju Pamyro keliu“. Knygoje „Neįveikiama teatro galia“ spausdinama ir J. A. Krikštopaičio dešimties epizodų tragiškos baigties pjesė su prologu „Gyvenimas tarsi iškili misija.“ Pagrindinis pjesės veikėjas – Theodoras Grotthussas. Baronas, silpnos sveikatos gamtos tyrėjas, spėjęs pagarsėti tarp pasaulio mokslininkų. Režisierius G. Padegimas sakė, kad pjesė labai patraukli kalbos požiūriu. Stebina kalbos pakylėtumas. Bet... jos niekas nestatys. Tai anachronizmas. Jei G. Padegimas neturi drąsos statyti, tai kas tada?
Būta balso iš salės. Kalbėjo kompozitorius G. Kuprevičius. Jis dėkojo autoriui už knygos skyrių apie režisierę L. Adomaitienę – „Kūrybiniai Laimos Adomaitienės proveržiai“. G. Kuprevičius šnekėjo apie gyvenimą pošlykštėj atmosferoj. „Profesorius drąsiai reprezentuoja intelektualiąją mintį.“ Labai ryškus knygos „Neįveikiama teatro galia“ intelektualumas. G. Kuprevičius sveikino knygos autorių.
J. A. Krikštopaitis prisipažino apie savo nuodėmingą tekstą, kuriame kritikavo G. Padegimo spektaklį. Jis teigė, kad knygoje skelbiamas K. Stoškaus tekstas „Teatrinės mokslo filosofo meditacijos“ – tai įvadas į filosofinį kalbėjimą apie teatrą. J. A. Krikštopaitis kalbėjo apie savo pjesę, kuri buvo rašoma be pretenzijų ją statyti. „Pradėjau rašyti apysaką, bet viskas klostėsi dialogais.“ Apgailestavo, kad Lietuvoje sunaikinta dvarų kultūra. Autorius peržiūrėjo daug archyvinės medžiagos. J. A. Krikštopaitis sakė, kad nuo septynerių metų jį užbūrė teatras. Buvo linkęs į humanitarinius mokslus. Mama pedagogė nepatarė jų rinktis. „Viskas sekės, nuėjau į chemiją.“ Vėliau, atsiradus galimybėms, studijavo ir kitokius mokslus. J. A. Krikštopaitis prisipažino, kad visą gyvenimą buvo teatro žmogus.
Vakaro metu dar kalbėjo Aivaras Mockus, pagal kurio sukurtą pjesę „Sakura Vėtroje“ Japonijoje buvo statomas spektaklis, kurį režisavo J. Vaitkus. A. Mockus sakė, kad knygą gavo iš autoriaus ir jau perskaitė. „Skaitant knygą, susidaro įspūdis teatro kaip proceso.“ Knyga labai vientisa. J. A. Krikštopaitis įžvelgia spektaklių esmę. Knyga unikali – ne moksliniai tekstai, bet ir ne sapalionės. Ji intelektualiai išjausta. Tokią knygą didelis džiaugsmas skaityti.
J. A. Krikštopaitis teigė, kad nėra angažuotas, apie teatrą rašo, nes negali nerašyti. „Grįžęs iš teatro, sėdu ir rašau.“ Knygos rankraštį pirmiausia paskaitė K. Stoškus. Jis parašė tekstą apie teatrą.
A. Konickis džiaugėsi, kad knyga „Neįveikiama teatro galia“ išleista ne veltui. Jis sakė, kad šiemet gauta daug prašymų knygoms leisti, bet nėra pinigų. G. Kuprevičius apgailestavo, kad ir M. K. Čiurlionio kūrybos leidimui negauta nė cento. Jis klausė, kur nueina Europos pinigai? G. Padegimas pritarė, kad Čiurlioniui nesaldu Lietuvoje. A. Ruseckaitė kalbėjo apie apverktiną padėtį dėl Maironio buto.
J. A. Krikštopaitis džiaugėsi, kad sėdi prie klasiko stalo. „Maironio namai – kultūros centras Kaune.“

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkė Albina Protienė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal