Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
23
rugsėjo
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

NAUJA POETO IR KUNIGO KNYGA

Pristatant Vytautą Steponą Vaičiūną reikia vardinti daug titulų ir pareigybių: prelatas, VDU habilituotas daktaras, profesorius, prodekanas, Kauno kunigų seminarijos studijų dekanas. Tačiau spalio 3 dieną Maironio namuose jis artimiesiems, bičiuliams, draugams bei visiems susirinkusiems buvo (tik) poetas, pristatantis naują eilėraščių knygą „Tau atviras Dangus“. Pasak vakaro vedėjos rašytojos Aldonos Ruseckaitės, atverti knygoje išsakytas mintis ir nutylėjimus, aiškinti visa, kas bandoma pasakyti mūsų jausmams ir širdims tylią vienatvės valandą ar esant minioje, tiksliausiai gali tik pats autorius. Pirmiausiai – kodėl toks pavadinimas? Prelato teigimu, ši knyga – pirmosios knygos „Kad amžinybė būtų netuščia“ tęsinys. Tai bandymas atsakyti į amžinuosius būties klausimus, aiškinančius sudėtingas ir paprastas gyvenimo tiesas. Bandymas įžvelgti mūsų laikinumo paslaptis, dvasios ilgesį merkantilizmo niokojamame gyvenime: Pasaulyje nėra / pusiausvyros / Tarp gėrio / Ir beprasmybę / Atsiveriančio blogio. / Tai nuolatinė dvikova žiauri – / Lieki galingas / Arba pralaimi.
Vytauto Vaičiūno nuomone, keliauti tobulybės link reikia tik noro – juk kelias į Dangų ir į Pragarą grįstas savanoriais... Nes: Žmonijos paslaptis / Atsiskleidė ant Kryžiaus – / Tai meilė begalinė / Žmogui, /Tauriausiai prakalbėjusi / Pasauliui / Apie Dievybės paslaptį...
Redaktorius poetas Robertas Keturakis knygos pratarmėje teigia, jog taip kalba ne tik poetas. Ir ne tik dvasininkas. Kalba savo ir dabartinės kartos atstovas, remdamasis žmonijos patirtimi, istorine atmintimi ir asmeninių išgyvenimų tiesa...
Be abejo, atpasakoti šių eilėraščių negalima ir nereikia – eilėraščių erdvė perregima, juos skaitant siela regi kitokią šviesą, kitokią viltį, kitokią maldos ir atviriausių prašymų išsipildymo realybę, nes Jei pritari / Tiesai – / Šviesėji. / Smingi gilyn, / Jeigu neperžengi ribos / Tarp savo aš / ir amžinybės.
Tai vėlgi kunigo ir poeto Vytauto Stepono Vaičiūno bei poeto Roberto Keturakio mintys.

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus vedėja Virginija Markauskienė

Visa galerija
Atgal