Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
15
spalio
2018

MUZIEJŲ NAKTYJE – JESENINO SKAITYMAI

„Gražiausia, kas yra rusų poezijoje“ – taip apie Sergejų Jeseniną yra pasakęs jo kūrybos vertėjas poetas Jonas Strielkūnas.
„Apie Jeseniną sunku kalbėti. Jį reikia skaityti. Nepaprastas jo poezijos nuoširdumas ir įtaigumas, poetinės frazės vaizdingumas ir išbaigtumas pagauna skaitytoją, priverčia jį kartu su poetu gyventi, džiaugtis ir kentėti...“ – rašė daugiausia Jesenino kūrybos išvertęs į lietuvių kalbą poetas Justinas Marcinkevičius, prisipažindamas, kad šio rusų poeto kūryba jį „kankino“ tol, kol jos nepateikė lietuvių skaitytojui. Jesenino kūrybą yra vertę ir kiti lietuvių poetai – Salomėja Nėris, Vladas Šimkus, Jonas Jakštas, Jonas Mačiukevičius, Borisas Puzinas...
Šį rudenį Sergejui Jeseninui sueis 123 metai nuo gimimo. Ir jau 93 metai kaip jo nėra. Net ir palaikai virtę dulkėmis. O jo poezija tokia pat gyvybinga, pilna aistros, gyvenimo žavesio ir liūdesio. Amžinybė ją tebesiveda tolyn kartu lyg šviesiaplaukę mergaitę senu ir dulkėtu Rusijos vieškeliu. Poetas liko amžinai jaunas – trisdešimtmetis – pageltusių rugių spalvos plaukais, gražus, spindinčiom akim tebežiūri iš nuotraukų. Iš poezijos tomų, kurie sklinda po pasaulį milijoniniais tiražais.
Jeseninas mylimas ir Lietuvoj. Tai dar kartą parodė šių metų Muziejų naktis Vaižganto muziejuje.  Renginys „Labiausia aš pavasarį myliu...“, skirtas šio rusų lyriko gyvenimo ir kūrybos apžvalgai ir poezijos skaitymams, subūrė daugybę kauniečių. Daugelis iš jų pirmą kartą aplankė Vaižganto muziejų ir dalyvavo po renginio vykusioje ekskursijoje po Vaižganto namus.
Bardas Aleksandras Ravve atliko muzikinę programą pagal Sergejaus Jesenino tekstus. Daugelis klausytojų tuos eilėraščius žinojo atmintinai. Rusiškai ir lietuviškai – kadaise išverstus mūsų garsių poetų – Salomėjos Nėries, Juozo Krumino, Justino Marcinkevičiaus, Jono Strielkūno.
Pasakojimus apie Jesenino gyvenimą keitė jo poezijos skaitymas ir romantiška, šiam vakarui labai tinkanti fleitos muzika, atliekama Kauno I-osios muzikos mokyklos mokytojos fleitininkės Agnės Sipavičienės.
Antroje renginio dalyje, jau vakarėjant, Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė Aušra Keliuotytė pateikė staigmeną – tarsi kokią poetinę paslaptį – susikaupusi ir įsijautusi iki šnabždesio, kartais žvelgdama pro langą į raudonplytę Vaižganto bažnytėlę, kartais paskęstanti savyje, lyg sau, lyg šalia sėdinčiai paslaptingai būtybei – iš amžinybės tolumų išnirusiam Jesenino antrininkui – skaitė poemą „Juodas žmogus“, kurią Jeseninas parašė paskutiniais savo gyvenimo mėnesiais...
                                                                                                           

Parengė J. Tumo-Vaižganto memorialinio buto-muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas

Visa galerija
Atgal