Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
15
gruodžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

MUZIEJŲ NAKTIES DETEKTYVAS MAIRONIO NAMUOSE

Tarptautinė muziejų taryba (ICOM) kasmet inicijuoja Tarptautinės muziejų dienos (gegužės 18 d.) renginius. Nuo 2005 m. rengiama tarptautinė muziejų bendruomenės akcija „Europos muziejų naktis“, į kurią įsijungė ir Lietuvos muziejai. Šių metų „Muziejų nakties“ renginiai Kaune turėjo nemažą pasisekimą. Kauniečiai ir miesto svečiai gegužės 16 d. nuo ankstyvo ryto pradėjo šurmuliuoti senamiesčio gatvėmis, užsukdami tai į vieną, tai į kitą muziejų patenkinti savo smalsumo. „Muziejų nakties“ renginius anksčiausiai pradėjo Maironio lietuvių literatūros muziejus: 4 valandą popiet, kviesdamas į dviejų dalių renginį-detektyvą „Dvasia ko ieško, kas atspės, kai skęsta ji tarp atminimų“ ir neapsiriko – susirinko visas Kaunas, buvo juokauta programos pradžioje.
Programoje „Kartą vakare su Maironiu...“ susirinkusius svečius pasitiko Maironio sesuo iš praeities – Marcelė. Marcelė buvusi porą metų jaunesnė už brolį, 1910 m. kartu atsikrausčiusi į rūmus, pragyvenusi juose iki savo mirties 1958 m. Teatralizuotos ekskursijos metu, buvo pristatyti Maironio ir jo sesers asmeniniai daiktai. Netikėtai, apžiūrint poeto darbo kabineto baldus, atvyko svečiai iš Bernotų, iš Maironio gimtinės: jo kitos dvi seserys Kotryna ir Pranciška, savo atvykimu pasėjusios dar daugiau paslapčių bei detektyvo užuominų...
Neradus Maironio kambariuose, seserys užsiminė, kad brolis pastaruoju metu buvęs neramus, suirzęs, nuliūdęs ir skundęsis, kad negali užmigti... Detektyvas prasidėjo nuo paslaptingos kortelės rastos prie poeto rūbų spintos. Iššifruota užuomina joje vedė į Kauno kunigų seminariją, kurioje Maironis rektoriavo daugiau nei 20 metų. Visus detektyvo dalyvius, lydimus seserų, pasitiko pirmakursis klierikas Gediminas, kuris draugiškai ir maloniai papasakojo apie Maironio ir seminarijos ryšius, vaizdžiai perteikė istoriją, rodydamas kiekvieną seminarijos pastatą, kampą... Įdomiausioji ekskursijos seminarijoje dalis – šiandieninė būsimų kunigų kasdienybė, jų gyvenimo realijos.
Neradus Maironio seminarijoje, buvo patraukta Kauno Rotušės link. Tikėtina, kad poetas, įkvėpimo pagautas, nužingsniavo pasigrožėti Baltąja Gulbe. Pakeliui pristatytas buvęs šv. Kazimiero knygynas Rotušės a. 23, kuriame 1920 m. buvo galima įsigyti penktąjį Maironio „Pavasario balsų“ leidimą.
Priešpaskutinė ekskursijos stotelė – didžiausias neogotikos paminklas Lietuvoje – Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, statyta XV a. pr. Čia Maironis laikė mišias, šiuo metu čia ilsisi prelato palaikai.
Galiausiai patraukta Maironio bičiulio J. Tumo-Vaižganto namų (memorialinio buto-muziejaus) link, į kuriuos Tumas atsikraustė tais pačiais metais. Svečius pasitiko muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas: išsamiai, uždegančiai pristatė ne tik namus, Vaižganto asmenybę, bet ir draugystės su Maironiu momentus, atskleidė paslaptingosios to meto Juodosios 13-os kunigų vakarienės aspektus. A. Pakėnui antrino Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios zakristijonas Alvydas, geranoriškai aprodęs slapčiausias šventovės kerteles, nuvedęs visus susirinkusiuosius į bažnyčios kriptą, kurioje, anot legendos, galėjo būti palaidotas Vaižgantas.
Ilgai ieškojus Maironio ir keliavus jo pėdsakais po senamiestį, sugrįžta atgal į muziejų, kuriame svečius pasitiko šiandieninė namų šeimininkė Aldona Ruseckaitė. Rašytoja juokavo, kad jau nėra ir nebegali būti tokių pat šeimininkų, o dabartiniai darbuotojai, kultūrininkai daro viską, kad nebūtų pamirštas lietuvių klasiko vardas.
Buvo įminta ir detektyvo paslaptis: Maironis vieną 1920 m. rytą perskaitė spaudoje B. Sruogos straipsnį, kuriame buvo kritikuojamas jo „Pavasario balsų“ leidimas. Sureagavo skaudžiai, mat eilėraščiai buvo vienintelis jos palikimas ateinančioms kartoms, jo vaikai. Įžeistas nepelnytos kritikos, buvo irzlus visą dieną, o vakare vartėsi savo lovoje ir negalėdamas užmigti, iškeliavo aplankyti brangių senamiesčio vietų, žmonių, pasiguosti jiems.
Antrojoje programos dalyje „Paslaptingasis vakaro sodas“ muzikos garsais su nauja programa širdis viliojo aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Mindaugas Ancevičius, Maironio eiles skaitė aktorė Laima Rupšytė. Maironio namų kiemelyje laukė vaišių stalas su poeto mėgtais valgiais ir gėrimais, o pasistiprinusios Maironio seserys neišvyko savais reikalais, bet kvietė lankytojus į paruoštas atrakcijas: su seserimi Marcele sodo pavėsinėje iš tarpukario litų sulošti Vinto partiją (Maironio apdainuotą kortų žaidimą), sesuo Pranciška Angelų rūsyje puikiai vadovavo baladės „Jūratė ir Kastytis“ generalinei repeticijai, o sesuo Kotryna laukė drąsiausiųjų Požemio galerijoje, kurioje galima išvysti net 100 nematytų plastikos meno kūrinių ir tokių unikalių eksponatų, kaip rašytojų pomirtinės kaukės...
Vakaro prieblandai leidžiantis ant Maironio sodo, degant fakelams ir žibintams, buvo prisimintas iškilaus poeto kūrybinis palikimas, įdomiausi gyvenimo momentai. Muziejų naktis Maironio muziejuje daugeliui paliko neišdildomą įspūdį; norėta, kad rytas neprašvistų, istorija nesibaigtų...


Daugiau nuotraukų žiūrėkite skiltyje „Fotoreportažai“ >>

Parengė ekskursijų vadovė Kristina Dambrauskaitė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal