Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
17
rugpjūčio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

MOTERŲ KŪRYBOS VAKARAS: TRADICIJOS IR NAUJOVĖS

Ir vėl gruodis. Ir vėl tradiciškai netradicinė lietuviška žiema. Ir vėl Maironio lietuvių literatūros muziejuje tradicinis (jau 24-asis) Moterų kūrybos vakaras „ ... kad pakiltų apmirusi siela... “. Ir vėl reikia jį aprašyti... Kol kas apie tradicijas tiek. Pirmiausia apžvelkime renginio naujoves.
Jų sąrašą pradeda dvi naujos moterų kūrėjų parodos, sutikusios renginio dalyves ir svečius. Tai Vokietijoje gyvenančios poetės ir dailininkės Aldonos Gustas piešinių paroda „Moterys su burnomis“ ir skulptorės Jurgos Užkurnytės fotografijų paroda „Paskutinioji Jurgos Ivanauskaitės vasara“.
Nauji buvo ir renginio vedėjai. Šį kartą Kauno rašytojų oficialus vadas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis šią rizikingą prievolę gudriai perleido dviem poetams – beveik klasikui Robertui Keturakiui ir vis dar jaunam ir perspektyviam  Gvidui Latakui. Garsėjantis savo iškalba R. Keturakis apipynė vakaro dalyves įmantriomis komplimentų arabeskomis, nors pradžioje ir gąsdino susirinkusius apokaliptinėmis žmonijos ateities įžvalgomis. Vis dėlto, anot R. Keturakio, visų mūsų pastangos ir kuriančių moterų meilė bei kūryba dar gali išgelbėti jei ne pasaulį, tai bent Lietuvą. Tiesa, R. Keturakis įsivėlė ir į nemalonų incidentą. Vakare išaiškėjo, kad jis netyčia pasisavino rašytojos Aldonos Ruseckaitės užrašų knygelę, todėl auditorija taip ir neišgirdo naujausių A. Ruseckaitės eilėraščių. Pabaigoje R. Keturakis pagautas įkvėpimo net palaimino visus susirinkusius – prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas jam suteikęs tokią teisę. Tuo tarpu G. Latakas reiškėsi kukliau. Jis pristatinėjo rašytojas, kvietė jas prie mikrofono, tačiau kiekvieną kartą vis prašydavo: „Ką nors apie meilę, apie meilę...“. Nauji buvo ir kviestiniai aktoriai skaitovai, t. y. jų nebuvo, o Salomėjos Nėries ir Elenos Mezginaitės eiles skaitė Respublikinio moksleivių skaitovų konkurso laureatės – Justina Balsytė ir Polina Moskaliova. Vakaro muzikinės dalies naujove ir Kauno savivaldybės dovana rašytojoms buvo Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Tomas Ladiga ir jo atliktos arijos iš operų. Jam akomponavo pianistė Šviesė Čepliauskaitė. Pirmą kartą vakaro dalyves aplankė ir Kalėdų senelio atstovė ryšiams su visuomene – Snieguolė. Senelio vardu ji padėkojo kiekvienai nykštukei (rašytojai) už gerus darbelius ir apdalino jas krepšeliais su dovanėlėmis. Bet svarbiausia naujiena buvo naujos knygos, kurias 2016 metais išleido Kauno rašytojos. Tuo pasigirti galėjo Daiva Čepauskaitė, Erika Drungytė, Zita Gaižauskaitė, Lina Navickaitė-Greičiuvienė, Aldona Ruseckaitė. Tautvyda Marcinkevičiūtė į renginį atsinešė dar šiltą – ką tik iš leidyklos išėjusią poezijos knygą. Na o labiausiai pasižymėjo jaunoji poetė Egidija Šeputytė, kuri 2016 metais ne tik išleido pirmąją poezijos knygą „Sekretai ir sekreterai“, bet ir padovanojo sau pirmagimį. Beje, pastarasis drausmingai miegojo savo vežimėlyje, kol mama skaitė eiles susirinkusiesiems. Buvo prisiminta, kad 2016 metais dviejų garbių rašytojų galvos buvo papuoštos laurų vainikais. Aldona Ruseckaitė pelnė 2016-ųjų Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premiją bei Žemaitės literatūrinę premiją už biografinį romaną „Žemaitės paslaptis“. Erikos Drungytės eilių knyga „Patria“ buvo įvertinta Anykščių rajono savivaldybės Antano Baranausko literatūrine premija ir Panevėžio literatūrinės žiemos Elenos Mezginaitės premija.
Tai tiek apie naujoves. O dabar trumpai apie ištikimybę tradicijoms. Kaip visada per šiuos vakarus Maironio namų svetainė buvo pilna. Netrūko ir džentelmenų su gėlių puokštėmis. Rašytojos, viena už kitą gražesnės ir pasipuošusios, ėjo prie mikrofono ir skaitė ištraukas iš naujausios savo kūrybos. Beje, apie meilę tikrai reta kuri paskaitė. Pabaigoje visos dalyvės tradiciškai nusifotografavo prie kalėdinės eglutės. Po oficialiosios dalies pabaigos rašytojos susirinko laisvesnėje aplinkoje prie vaišių stalo gerti tradicinės arbatėlės. Susirinkusiosioms buvo gera kartu, ir tai dar vienas, nors ir neesminis argumentas, kodėl šių vakarų tradicija turėtų nenutrūkti ateityje.

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkas Edmundas Kazlauskas,
Petro Vaičiulio nuotraukos

Visa galerija
Atgal