Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
23
spalio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

MEILĖS ŠVIESA TARP GĖLIŲ

Meilės poezija – tai dvasinio prado išraiška, rašė Alfonsas Grauslys „Laiškuose lietuviams“. Deja, mūsų laikais ją vis rečiau kuriame ir skaitome, mano jis. Lietuvių literatūroje stebina meilės poezijos negausumas, nors mūsų liaudies dainose nemaža meilės pradų. Jei kas manytų, kad meilės tema jau išsemta ir nebeaktuali, nenorėčiau sutikti, rašo jis, nes reta kita tema turi tiek skirtingų psichologinių niuansų, tiek pulsuojančio gyvenimo energijos. Juk kiekviena meilės pora yra atskiras, nepakartojamas, subtilus pasaulis.

Vasario 14 d., kuri šiais metais buvo pilna saulės šviesos, tarsi skaidrios, švarios meilės ženklo, kvietė kalbėti apie jausmus ne tik artimiesiems, bet ir visiems šalia esantiesiems. S. Nėries memorialiniame muziejuje lankytojus į poezijos popietę „Tiek šviesos, tiek gėlių“ sukvietė lyrikos kūrėjai, pasidaliję savo eilėmis apie meilę. Skirtingi autoriai – Saulutė Genovaitė Markauskaitė, Julija Augustauskienė-Rudenė, Zenė Sadauskaitė, Klemensas Asipavičius, Violeta Nazarovaitė-Abramaitienė-Ašarė, Vida Bubnienė ir Virginija Rimkevičienė, net viešnios iš Šakių rajono – Danutė Batisienė, Rita Mockeliūnienė ir Regina Klimaitienė – išskleidė visą skalę emocinių nuotaikų, lydinčių meilės temą poezijoje.

Užaugo ilgesys
Per vieną naktį.
Neišsitenkam
Vienas su kitu.
Keliautų jis,
Kur akys mato.
Kur žino –
Ilgisi ir laukia.
Dieną.
Naktį.

Minorinėm natom nuskamba R. Juškevičiūtės Mockeliūnienės žodžiai jam, daug švelnesnį girdime nuoširdų prisipažinimą mamai, kitų poetų jaunystės polėkio kupiną meilės ilgesį ar net nuoširdų jausmą savo miestui. Meilė būna visokia – kartais visiškai nenuspėjamų spalvų, kurios susiformuoja ir skleidžiasi vidiniame kiekvienos unikalios asmenybės pasaulyje.

Lygiai taip varijuodamas nuotaikų niuansus meilę išdainavo ir Arvydo Paulausko vadovaujamas ansamblis „Monte Pacis“, kurio repertuare tango karštį keitė S. Nėries eilių graudus lyrizmas ir liūdesys.

Tiek šviesos, tiek gėlių, tiek ir sunkiai sugaunamų meilės niuansų, spalvų, veidų, atpažįstamų profesionaliai ar mėgėjiškai sudėliotose poezijos eilutėse, tačiau visada nuoširdžiai besiilginčių tolimo idealo, svajonės. 

 

Parengė Salomėjos Nėries memorialinio muziejaus muziejininkė Audronė Meškauskaitė,
nuotraukos Zenono Baltrušio

Visa galerija
Atgal