Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
25
birželio
2018

MAŽIAU ŽINOMI VAIŽGANTO PROZOS PUSLAPIAI

Po remonto atšviežėjusiame Juozo Tumo-Vaižganto memorialiniame bute-muziejuje įvyko paskutinis 2017 metų renginys – „Vaižganto skaitymai“. Aktorė Aušra Keliuotytė, skaitovė Vida Gricienė bei patys renginio dalyviai skaitė fragmentus iš mažiau žinomų Vaižganto kūrinių – romano „Šeimos vėžiai“ bei nebaigto kūrinio „Audra“.
Mažai kas žino, kad romanas „Šeimos vėžiai“ yra garsiųjų Vaižganto „Pragiedrulių“ tęsinys. Šį kūrinį Vaižgantas parašė būdamas 10 metų vyresnis, negu kai rašė „Pragiedrulius“. Kai kas galvojo, kad jam nebepavyks pasakyti naujų dalykų, tačiau išėjo priešingai: kai kurių kritikų nuomone, „Šeimos vėžių“ kūrimo technika yra kur kas tobulesnė. Tai nepaprastos auklėjamosios reikšmės romanas, kuriame nagrinėjama mišrios šeimos dramatiška tema. Čia Vaižgantas nebepateikia „deimančiukų“-skaisčios tikrovės atspindžių, bet jam rūpi iškoneveikti tuos lietuvius, kurie veda kitatautes ir nesukuria lietuviškos inteligentiškos šeimos. Visa tai Vaižgantas vadina „šeimos vėžiu“, kuris net pačią šaknį pakerta, todėl nei žiedas, nei vaisius negali būti tautiški. Todėl Vaižgantas šiame romane šeimos klausimą sprendžia, ne pragiedrulius rankiodamas, bet dėmes ir šešėlius. Ir jų daugybę randa būtent mišriose šeimose. Nes Vaižgantui visada buvo artima mintis, kad tautiškoji kultūra tegali išaugti tik iš tautiškos šeimos.
Po skaitymų išsivystė įdomi diskusija šia tema, kuri labai aktuali šiandien.
 

Parengė J. Tumo-Vaižganto memorialinio buto-muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas

Visa galerija
Atgal