Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
20
spalio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

„MANO GYVASTIES UGNIS“

Šiemet minime Salomėjos Nėries 110-ąsias gimimo metines. Džiaugėmės, kad jau prieš gerą mėnesį Poetės gerbėjai pradėjo teirautis, kada ir koks bus paminėjimas. Norėjosi, kad vakaras būtų jaukus, jautrus ir šiltas toks, kokia, mūsų manymu, buvo S. Nėris.
Prieš pat renginį Palemono namelyje šurmuliavo vakaro svečiai, apžiūrėjo kambarius, eksponuojamus daiktelius, sustoję diskutavo darbo kambaryje antrame aukšte ir šypsojosi užsukę į miegamąjį.  
Vakarą pradėjome dainomis, mums gitara grojo ir dainavo bardas Kazimieras Jakutis-Pagulbis. Su paskutiniu akordu, muziejuje esanti vyšnios šaka pražydo dar vienu, jau šimtas dešimtu, baltu žiedeliu. Poetė, aktorė iš Vilniaus, šių metų S. Nėries premijos laureatė Sonata Paliulytė skaitė S. Nėries eiles. Buvo prisiminta karo metų lyrika, rimta ir tragiška. Kiekvieną S. Nėries eilėraštį aktorė pristatė, išsakė savo jausmus ir mintis, po to skaitė jautriai, išgyvendama kiekvieną frazę...
S. Nėries memorialinio muziejaus vedėja Ina Aleksaitienė pristatė dar vieną šių metų jubiliatą, poetą, kunigą Juozą Tumą-Vaižgantą. Apie jo ryšį su S. Nėrimi pasakojo J. Tumo-Vaižganto memorialinio muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas. Kunigo ir poetės kurį laiką keliai buvo tie patys – abu žingsniavo į Lietuvos universitetą, tik vienas skaityti paskaitų, o kita – jų klausyti. Vėliau, apie 1930 metus, S. Nėris dalyvavo Pirmame viešame moterų kūrybos vakare, į kurį kaip garbės svečias buvo pakviestas kunigas. O įdomiausia, kaip J. Tumas-Vaižgantas rašė recenzijas ir vertino S. Nėries kūrybą: 49 miniatiūros, po 3-4 posmelius; lyg šilkiniu siūleliu ir biseriniais poterėliais išsiuvinėti vaizdeliai; miniatiūros, už kurias tačiau tenka mokėti kaip už didelius paveikslus. Kūrėja pirmiausia vaizduoja gyvenimą ir meilę... Jam patiko poetės drąsa ir jaunatviškumas, jis žavėjosi jos valiūkiškumu, nes ir pats širdyje toks buvo. Saliamute, sukalbėk padėkos poterėlį, kad kun. Maliauskas ar kas jam lygus neskaito poezijų; nes kad paskaitytų, oi, duotų už tai, kad nuoga bėgioji į mišką... „Be bažnyčios, be altoriaus“... kad beveliji krematoriumą... ir dar už kai ką... O aš sutikęs išvanosiu Tamstą už šio rinkinėlio paginą: „Jei šiandien šypsaus ir tikiu į gyvenimą, tai todėl, kad nueitą kelią sulaužiau, kaip vyšnios nudžiūvusią šaką. Sugrioviau altorių, kur melstasi amžiam, kur garbinta meilė ir mėlynos pasakos. Ir tiltą į praeitį visą sudeginau“. Argi tokia išvada iš „Pėdos smėly“? Neduok, Dieve! Tai būtų per skaudus pasityčiojimas iš taip gražiai pavaizduotos jaunystės arba tiesiog dantės gyvenimo tragedija. Averte, Deus! Vaižgantas.
Tuo pačiu A. Pakėnas priminė, kad kitais metais bus minimas S. Nėries metraštininko Viktoro Aleknos šimtmetis. Šis tyrinėtojas visą savo gyvenimą paskyrė S. Nėries bibiografijos faktams surinkti. Muziejininkas pasakojo šiltus prisiminimus, kaip kartu su V. Alekna važiavo į jo gimtinę Raseinių rajone fotografuoti ąžuolo, nors nė vienas to daryti nemokėjo. Po to sykiu vyko į S. Nėries gimtinę – Kiršus, kur juos sutiko Saulius su žmona Laima. Ir galiausiai prisiminė, kokia buvo pirmoji pažintis su S. Nėries memorialiniu muziejumi. Tai įvykę prieš pat A. Pakėno įšėjimą į kariuomenę, šlapią lapkričio mėnesį, kai gamta ruošėsi poilsiui, bet vis tiek aplinka padarius įspūdį, nes grįžęs parašė eilėraštį, kurį mums perskaitė. Praeites įspūdžius palydėjo bardo daina A. Pakėno žodžiais... Antroje vakaro dalyje S. Paliulytė skaitė savo kūrybą. Poetė stebėjosi, kad eilėraščių skaitytojams jos kūryba buvo panaši į S. Nėries. O Kazimieras Jakutis–Pagulbis grojo ir dainavo S. Nėries ir aukštaičių poetų eilėmis... Muziejaus vedėja dėkodama dalyviams įteikė po nuodėmingą raudoną rožę ir visi ėjome ragauti gimtadieninio torto.
Kalbos, diskusijos, prisiminimai aidėjo trečiame namelio aukšte. Kai kurie, prisiragavę torto, sugalvojo pasižvalgyti po naktines Kauno marias... Gal grįžę parašys ilgą gražų eilėraštį, kurį skaitys mums kitais metais...

Parengė straipsnį ir fotografavo renginį muziejininkė Asta Vileniškytė

Visa galerija
Atgal